Dizaineris bei idėjos puoselėtojas V. Puronas ir kraštovaizdžio architektė R. Šulskienė džiaugiasi, kad bendras darbas puošiant miestą padėjo surasti naujų, iki šiol nenaudotų rezervų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Pirmadienis. Kalnelio šlaitas priešais buvusį ir visiems šiauliečiams gerai žinomą „Frenkelį”. Septyni vyrukai pasiraitoję rankoves kasa ir neša velėnas. Netrukus čia atsiras stilizuotas, didžiulis gėlynas, primenantis besisukančią gelsvą spiralę - saulę. Kalbiname šio sumanymo įkvėpėjus, organizatorius bei atlikėjus.
Rita Šulskienė, Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros darbuotoja, kraštovaizdžio architektė: „Tai bus gėlynas „Saulė”: laisvos formos, laisvo stiliaus. Kažko griežto čia ir nebuvo galima – šlaitas. Paruošus vietą, vėliau čia bus pasodinti geltoni, vienmečiai augalai - serenčiai. Turėjome ir kitą idėją: gėlyną kurti iš trijų nacionalinės vėliavos spalvų. Gal tai bus įmanoma padaryti kitais metais, panaudojant raugeriškių veisles. Tada turėtume plevėsuojančią trispalvę”. Anot kraštovaizdžio architektės, visu gražumu vaizdas pasimatys po to, kai gėlės prigis. Maždaug po mėnesio.
Projektėlį parėmė Šiaulių moterų klubas, kurios, bendradarbiaudamos su Gruzdžių žemės ūkio mokykla, nupirko augalus – specialiai projektui išaugintus 3000 serenčių. Taigi į darbą buvo įtraukti ir moksleiviai. Pasak pašnekovės, augalai kainavo 1500 litų. Perkant analogišką kiekį kitur, R. Šulskienės nuomone, būtų tekę suploti tris kartus daugiau.
Vilius Puronas, dizaineris: „Džiugu, kad tai skirta miestui. Autorė šefuoja kai kuriuos miesto meninius želdinius. Šiuo metu darbai juda į priekį: prisirišta prie mastelio, padaryta plastiška gėlyno forma. Pradžiai pasirinkti serenčiai, o kitąmet ir vėliau galbūt atsiras pakeitimų: naujų spalvų ar faktūros įvedimas, ar kt. Labai svarbu, kad čia yra ne vienadienis darbas. Galima džiaugtis, jog mūsų užnešiotus užpakalius kartais pajudina TAFISA ar kiti panašūs renginiai - tarytum suteikia galimybę kažką nuveikti. Atsiranda ir kitų dalykų, dėl kurių galima tik džiaugtis ir didžiuotis. Štai mums talkina Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuteistieji. Galėčiau šnekėti demagogijas, jog darbas jiems gerai, auklėja ir t. t. Tačiau esmė ne tame. Surandama nepanaudotų resursų, kurie buvo ir anksčiau, bet jų nepamatydavome per savo aplaidumą. Dabar, kai sunkmetis ištuštino miesto biudžetą, dažnai džiaugiamės gatvėje radę geležėlę. O juk čia kur kas daugiau...”
V. Purono teigimu, šis gėlynas – tai pirmieji Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Savivaldybės bendradarbiavimo žingsniai. „Turime planų ir gana konkrečių, tačiau kol kas apie juos nekalbėsiu – pristatysiu metui atėjus. Tegul miesto visuomenė skaito ir seka spaudą”, - pridūrė dizaineris.
Negalima neprisiminti prieš keletą metų Salduvės parke pasodintų japoniškų vyšnaičių – sakurų, kurios vėliau sunyko arba buvo išvogtos...
„Tikiu, kad šitaip neatsitiks. Naująjį gėlyną prižvelgs ir, jeigu reikės, Savivaldybei jos pareigą primins pati autorė”, - šypteli V. Puronas.
Raimondas Klimantavičius, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas: „Tai nėra pirmas projektas miesto labui. Startavome kartu su šiųmetine akcija „Darom” - nuteistieji tvarkė miesto teritoriją. Pamatę, kad idėja pasitvirtino, gerai sekasi, be to, nauda visuomenei ir patiems nuteistiesiems (nori darbuotis laisvėje), sutarėme su Savivaldybe, kad prireikus talkos jie kreipsis į mus, o mes, pagal galimybes, prisidėsime prie miesto gražinimo. Šįkart atsiuntėme septynis vyrus, tačiau norinčiųjų buvo gerokai daugiau”.
Ar už minėtą darbą nuteistieji gaus atlygį, kad ir nedidelį?
R. Klimantavičius: „Ne, kadangi jie yra palikti ūkio darbams ir už darbą Tardymo izoliatoriuje gauna simbolinį atlyginimą. Todėl šitas darbas bus įskaitytas prie kasdienių. Kaliniams norisi išeiti, įkvėpti laisvės oro. Ir čia atsiranda puiki galimybė. O tuo pačiu prisidedama prie gerovės tvarkymo mieste, kuriame jie laikinai gyvena”.
