Z. Lapienė: „Žmonės dažniausiai vengia deklaruoti pajamas ir mokesčius.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiauliai mokesčių surenka mažiau, bet sumoka daugiau į valstybės biudžetą, nei, pavyzdžiui, kitos Šiaulių regiono savivaldybės. Tokią išvadą galima daryti išklausius Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Virginijos Pabrėžienės informacinį pranešimą apie mokesčių rinkimą.
Vidutinis darbo užmokestis – 555 eurai
Šiaulių Pramonininkų asociacijos (ŠPA) tarybos posėdyje dalyvavusi V. Pabrėžienė informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto pajamų planas įvykdytas šimtu procentų, gauta – 2,8 milijono eurų viršplaninių pajamų.
Atskirų mokesčių planas taip pat įvykdytas. Pajamų mokesčio gauta – 443 tūkst., turto mokesčio –388 tūkst., kitų mokesčių – 1 mln. 984 tūkst. eurų.
Kalbėdama apie Šiaulių miesto ūkio raidą, būklę, pridėtinės vertės mokestį, direktorė atskleidė, kad per pirmąjį 2015 m. pusmetį pardavimai Šiauliuose sudarė 1 milijardą 194 mln. 384 eurų.
Ženkliausią dalį pardavimuose sudaro didmeninė/mažmeninė prekyba: variklinių transporto priemonių motociklų remontas, apdirbamoji gamyba, transportas, statyba.
Per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruotos 163 įmonės, išregistruota – 115. Šiemet bankrutavo 68 asmenys, tuo tarpu pernai bankrutuojančių buvo dvigubai mažiau.
Iš viso Šiaulių mieste yra 13 tūkst. 782 mokesčių mokėtojai, kurie sudaro 38 proc. visų apskrities mokesčių mokėtojų.
Bendras vidutinis darbuotojų skaičius Šiaulių apskrityje sudaro 86 tūkst. 510 darbuotojų. Iš jų daugiausiai dirba Šiaulių mieste – beveik 49 tūkst., Šiaulių rajone – 9,3 tūkst., Radviliškio rajone – 7,9 tūkst. Lyginant su praėjusiais metais darbuotojų skaičiaus augimas nepastebimas.
V. Pabrėžienės teigimu, Šiaulių apskrityje vidutinis darbo užmokestis siekia 555 eurus. Didžiausias darbo užmokestis yra Akmenės rajono savivaldybėje (584), antrojoje vietoje Šiaulių miestas (520 eurų), trečiojoje – Pakruojo rajonas (515 eurų).
„Šešėlis“ Lietuvoje klesti
Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė susirinkusiems plačiau papasakojo apie „šešėlinę“ ekonomiką Šiauliuose. Anot jos, „šešėlis“ labiausiai pasireiškia mokant neoficialų darbo užmokestį vokeliuose. Taip pat teikiant prekes ir paslaugas nemokant mokesčių bei prekiaujant nelegaliomis prekėmis, paslaugomis.
„Šešėlinė“ ekonomika yra skaičiuojama ir vertinama pagal pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje šis atotrūkis, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra vienas didžiausių ir sudaro 4,4 proc. Didesnis nei Lietuvoje jis yra Graikijoje, Latvijoje ir Rumunijoje“, – kalbėjo Z. Lapienė.
Vengia deklaruoti pajamas
Siekiant sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastus, yra įgyvendinami įvairūs projektai, vykdomi kryžminiai patikrinimai. Kontrolės departamento vadovės teigimu, šiais metais pradėtas įgyvendinti naujas projektas „Sportas“ ir renkamas PVM sąskaitų faktūrų registrų kontrolės mokestis.
Ar įmonės slepia mokesčius, atskiriama pagal pagrindinius rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, kai įmonė vengia deklaruoti pajamas ir mokesčius, mokėti mokesčius, susijusius su darbo santykiais, vengia registruoti vykdomą ekonominę veiklą, nustato neteisingą tarifą arba vėluoja deklaruoti mokesčius.
„Žmonės dažniausiai vengia deklaruoti pajamas ir mokesčius. Dėl to per pirmąjį šių metų pusmetį priskaičiavome 3,5 mln. įvairių mokesčių, baudų, delspinigių. Per pirmus 2015 m. mėnesius Šiaulių apskrityje atlikta 19 kontrolės veiksmų, kai buvo tikrinamos gamybinės įmonės. Preliminari per patikras apskaičiuota suma siekia apie 436 tūkst. eurų“, – informavo Z. Lapienė.
Anot specialistės, daugiausiai trūkumų ir pažeidimų nustatoma, kai yra neapskaitomos uždirbtos pajamos, nepagrįstai taikomas PVM tarifas, apskaitos registruose pardavimai būna apskaityti, tačiau nedeklaruoti.
Taip pat pastebima auganti tendencija, kad įmonių lėšomis yra tenkinami asmeniniai poreikiai. Perkamos prekės, paslaugos, susijusios su įmonės vykdoma veikla. Arba kai direktoriai, akcininkai skolina pinigus įmonėms neturėdami tam atitinkamų šaltinių ir pan.
V. Pabrėžienės teigimu, Šiaulių apskrityje įdarbinamų darbuotojų skaičius nedidėja, o vidutinis atlyginimas keičiasi neženkliai.
