Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi aktyvus šiaulietis visuomenininkas Ignas Radžvilas teigdamas, kad vaikščiodamas Šiaulių miesto gatvėmis jaučiasi lyg svetimoje šalyje. Vyriškis piktinasi, kad įmonių pavadinimai, reklaminiai tekstai rašomi užsienio kalba.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Mūsų Šiauliai „nelietuviški“?
„Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Atrodo, kad Šiauliams Konstitucija – nė motais. Parduotuvės pavadinimas, kuris turėtų informuoti, kokių prekių ten galima įsigyti, užrašytas užsienio kalba. Jei vitrinoje pamatai manekeną, spėji, kad galėsi įsigyti drabužių. Bet ar tai normalu? O kur dar reklamos... Visa „Snoro“ banko siena išrašinėta užsienio kalbos žodžiais. Ar pas mus tikrai atvažiuoja tiek daug turistų, jog reikėtų pamiršti savo kalbą? Ką daryti kaimo žmonėms? Jų Šiauliuose tikriausiai apsilanko kur kas daugiau nei svečių iš užsienio šalių, tačiau mindami miesto gatves jie nieko nesupranta. Apie pavadinimų ištarimą net nekalbu. Jau kreipiausi šiuo klausimu į miesto merą, tačiau jokio atsakymo dar negavau“, – pasakoja I. Radžvilas.

Teisės aktai nesaugo valstybinės kalbos
Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrinė Rinkevičienė sako, kad tokia situacija susidariusi dėl to, kad teisės aktuose nėra numatytos kategoriškos pozicijos. „Valstybinės kalbos įstatyme sakoma, kad viešieji užrašai rašomi valstybine kalba, tačiau greta jų informacija gali būti pateikta ir užsienio kalbomis“, – teigia A. Rinkevičienė.
Jei kaip viešasis užrašas pateikiamas prekių ženklas, jam, anot miesto kalbos tvarkytojos, galioja kiti teisės aktai. „Prekių ženklai registruojami vadovaujantis Prekių ženklų įstatymu, kuriame numatoma, kad kiekvienas prekių ženklas, užregistruotas kilmės šalyje, turi būti saugomas toks, koks jis yra. Įstatyme nėra reikalavimo vartoti tik valstybinę kalbą, nėra ir kalbos taisyklingumo reikalavimų. Todėl net ir Lietuvoje registruotuose prekių ženkluose dažnai vartojami nelietuviški žodžiai, pasitaiko kalbos klaidų. Be to, reklamos tikslais plačiai naudojami užsienio šalyse registruoti prekių ženklai“, – sako A. Rinkevičienė.
Kalbos tvarkytojos teigimu, dar viena priežastis, dėl ko miestas gali atrodyti „nelietuviškai“ – įmonių pavadinimai. Jų sudarymą reglamentuoja Civilinio kodekso straipsnis ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės. „Čia susidaro gana kebli situacija. Teisės aktuose numatyta, kad simbolinis įmonės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, tačiau Registrų centras, registruojantis įmonių pavadinimus, nėra įpareigotas tikrinti, ar teikiami registruoti pavadinimai atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Todėl kartais įregistruojami nelietuviški ir netaisyklingi pavadinimai“, – teigia specialistė. Ji pabrėžia, jog reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje veikia daug užsienio įmonių filialų, kurių pavadinimai, žinoma, yra nelietuviški.
Su Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi bei kalbos tvarkytoja derinamas ir išorinės reklamos įrengimas Šiaulių mieste. „Dėl išorinių reklamų daug problemų neturime. Tekstai visuomet parašomi lietuvių kalba, kartais šalia pridedamas tekstas ir užsienio kalba. Vienintelė problema, kad savininkai kartais iškabina reklamą, o tik tada ateina derinti ją su Savivaldybe. Jei randama klaidų, savininkams tenka keisti tekstus ir vėl mokėti pinigus už naujos reklamos gamybą“, – sako A. Rinkevičienė.

Situacija turėtų gerėti
Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja A. Rinkevičienė tikina, kad artimiausiu metu situacija ne tik mūsų mieste, bet visoje šalyje turėtų pagerėti. „Nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigalios Vyriausybės nutarimas, kuriame bus numatyta, kad visi Registrų centre užregistruoti įmonių pavadinimai privalės būti suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija“, – sako specialistė.
Jos teigimu, nuolat vyksta patikrinimai, ar viešieji užrašai mūsų mieste atitinka visus keliamus reikalavimus. Jei ne – pažeidėjai pirmiausia įspėjami. A. Rinkevičienės sako, kad šiauliečiams užtenka vieno, daugiausia dviejų perspėjimų, ir padarytos klaidos būna ištaisomos. 2011 metais 26 juridiniai asmenys sulaukė rašto dėl klaidingų viešųjų užrašų, 2012 – 7, dar 3 įspėti telefonu. Kalbos tvarkytoja primena, kad neatsižvelgusiems į pastabas gali būti paskirta bauda: „Pirmą kartą bauda siekia nuo 300 iki 600 litų, jei pakartotinai – iki 1500 litų“.