„Žymus oro taršos padidėjimas fiksuojamas individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos dažnai naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas“, - teigė gydytoja J. Karalevičienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ieva LIUBŠYTĖ
Prasidėjus lietingam, drėgnam ir šaltam rudeniškam orui, vis labiau norisi jaukiai ir šiltai, degant raminančiai židinio liepsnai, įsitaisyti namuose. Deja, prasidėjus šildymo sezonui šilti ir jaukūs namai lygu – užterštam ir sveikatai kenksmingam orui lauke.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis lapkričio 12 dieną kietųjų dalelių koncentracija daugelio miestų ore vėl padidėjo – Šiauliuose, 9 val. ryto duomenimis, siekė net 104,8µg/m3 (paros ribinė vertė 50 µg/m3).
Tad silpnesnės sveikatos žmonėms, nėščioms moterims bei vaikams (ypač iki 5 metų) reikėtų pasisaugoti ir kuo mažiau laiko praleisti lauke.
Individualių namų rajonuose – didžiausia oro tarša
Anot Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos Jūratės Karalevičienės, prasidėjus šildymo sezonui, oro tarša visoje šalyje paprastai padidėja ir dėl vietinių taršos šaltinių (suintensyvėjęs kūrenimas, transporto išmetama tarša) ir dėl teršalų pernešimo iš kitų urbanizuotų Europos regionų.
Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir nepalankios taršos sklaidai oro sąlygos (sausi, ramūs be vėjo orai).
„Žymus oro taršos padidėjimas fiksuojamas individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos dažnai naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Šiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų. Sulaukiame ne tik individualių, bet ir daugiabučių namų gyventojų skundų dėl šalia esančių individualių namų keliamos taršos, kai deginamas neaiškios kilmės kuras ir iš kaminų verčiasi dūmų kamuoliai tiesiai į daugiabučio namo langus. Gyventojams reikia priminti, kad deginti atliekas buities sąlygomis draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, numatomos baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų“, - teigė J. Karalevičienė.
Buitinių atliekų deginimas – priežastis susirgti onkologinėmis ligomis
Pasak J. Karalevičienės, daug gyventojų nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina namų krosnyse taip kenkdami savo, savo vaikų bei kaimynų sveikatai.
„Norėčiau akcentuoti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Pavyzdžiui, deginant gumą, išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą, o didelės koncentracijos gali išprovokuoti specifinį gerklų raumenų spazmą: žmogus dūsta, sutrinka širdies veikla“, - apie tykančius pavojus sveikatai deginant netinkamas medžiagas kalbėjo J. Karalevičienė.
J. Karalevičienės teigimu, sieros oksidams būdingas ir bendras toksinis veikimas, pasireiškiantis anemija, kepenų funkcijos sutrikimu. Be to, siera, susimaišiusi su suodžiais kamine, gali sukelti gaisrą. Todėl nuosavų namų savininkai kasmet turėtų valyti kaminus.
„Kadangi namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Šiek tiek teršalų pasilieka ir namo viduje. Taip susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, kas kelia riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis. Atliktos mokslinės studijos įrodo, kad kelios dešimtys individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau negu kelias dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai tam skirta atliekų deginimo krosnis“, - aiškino J. Karalevičienė.
Reikėtų atsisakyti aktyvios fizinės veiklos
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos J. Karalevičienės teigimu, jautriausios oro taršai gyventojų grupės yra vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai ore, šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos respiratoriais. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina juos uždengti drėgnu audiniu. Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti vaistų atsarga.
„Kai oro tarša yra stipriai padidėjusi ypač akcentuojame, kad vaikai nevykdytų aktyvios veiklos lauke. Ugdymo įstaigos turėtų koreguoti savo darbotvarkes. Kūno kultūros pamokos turėtų vykti uždarose patalpose ir nebūti labai aktyvios. Patarčiau apsiriboti didelio fizinio krūvio nereikalaujančiomis mankštelėmis“, - naudingais patarimais dalijosi J. Karalevičienė.
Oro taršos poveikis – ūmūs ir lėtiniai sveikatos sutrikimai
Pasak J. Karalevičienės, kalbant apie oro taršos poveikį sveikatai, reikėtų akcentuoti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį, sukeliantį atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.
„Miesto rūkų, smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai – dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai“, - teigė J. Karalevičienė.
Gydytoja teigia, kad kietosios dalelės – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikronų. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai.
„Norėčiau priminti, kad žmogaus sveikatai aktuali kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus, dėl kurios galimi lėtiniai apsinuodijimai bei alergines organizmo reakcijos“, - dėl pavojaus sveikatai įspėjo J. Karalevičienė.
