Generalinėje ataskaitinėje-rinkiminėje asamblėjoje diskutuota ekonomikos ir verslo temomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmuose surengė generalinę ataskaitinę-rinkiminę asamblėją. Čia diskutuota ekonomikos ir verslo temomis. Vyko asamblėjos sekretoriaus, PPAR viceprezidento, tarybos nario rinkimai. Patvirtinta Šiaulių PPAR veiklos, revizijos ataskaita, 2015 m. biudžetas.

Keičiasi bankų paslaugų kanalai
Po svečių prisistatymo ir pažymėjimų įteikimo naujiems nariams, pranešimą „Skaitmenizacija bankininkystėje 2016 metais – nauda ir iššūkiai klientams“ pristatė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Prezidento teigimu, lietuviams pagrindiniai banko paslaugos kanalai yra bankomatai 90 proc., lankymasis banko skyriuose – 76 proc. Tačiau nuo 2016 m. dauguma banko paslaugų bus perkeltos į elektroninę erdvę. Pokyčiai numatyti dėl euro įvedimo ir ES Reglamento.
Anot jo, nebeliks tiesioginio debeto paslaugos. Ją pakeis el. sąskaitos pateikimo ir apmokėjimo paslauga. Taip pat numatyti pasikeitimai banko paslaugų kanaluose. Siekiant įgyvendinti naujus saugumo reikalavimus prisijungimui prie el. bankininkystės, slaptažodžių generatorius pakeis el. parašas.

Siekia diplomatijos tarp valdžios ir verslo
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viceministras Rolandas Kriščiūnas kalbėjo apie Ekonominės diplomatijos poveikį ir galimybes verslui. Priminė, jog ekonominė diplomatija siejasi ne tik su naujų rinkų paieška, bet ir strateginių projektų įgyvendinimu, ekonominio atstovavimo stiprinimu ir plėtra, politikos instrumentų išnaudojimu Europos Sąjungos šalyse.
„Pagrindinis ekonominės diplomatijos tarybos tikslas – suteikti galimybę verslui pasisakyti ir išreikšti esamus tikslus, o valdžiai – padėti juos įgyvendinti“, – sakė R. Kriščiūnas.
Viceministro teigimu, LR Užsienio reikalų ministerija didžiausią prioritetą skiria prekybai ir Lietuvos narystei tarptautinėse ekonominėse organizacijose (EBPO).
„EBPO – puiki virtuvė įvairioms reformoms siekti, būti su išsivysčiusiomis pasaulio ekonomikomis. Tai organizacija, kurioje reiškiasi patys rimčiausiai investuotojai. Tikimės, tai turės labai pozityvų poveikį mūsų verslo klimatui, pritraukiant investicijas į Lietuvą“, – vylėsi viceministras.

Ieško naujų rinkų
Užsienio reikalų ministerija šiuo metu siekia sėkmingesnės Lietuvos verslo tarptautinės plėtros bei tarpvyriausybinio prekinio-ekonominio bendradarbiavimo komisijų sudarymo. Labiausiai koncentruojasi į 27 Europos, Azijos šalis. Naujų rinkų įžvelgia Turkijoje, Kinijoje, Japonijoje, Amerikoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir t. t.
„Rusijos kaip perspektyvios rinkos neatsisakome. Manome, kad santykiai normalizuosis ir sprendžiant nesutarimus bus nueita racionaliu keliu. Nors aišku, šiandien prekyba tam tikrais produktais – neįmanoma“, – akcentavo R. Kriščiūnas.
Šiandien 1/3 visų prekybos santykių ES sudaro laisvas prekybos režimas. Pradėtos derybos su JAV, Japonija, daugeliu Afrikos valstybių. Jei su jomis bus pasirašytos sutartys – 2/3 visos prekybos ES vyks laisvos prekybos režimu.
Kalbėdamas apie nuveiktus darbus, viceministras pabrėžė, kad sukurtos dvi diplomatinės atstovybės Los Andžele ir JAV. Sukurti 3 ekonomines funkcijas atliekančių diplomatų etatai Kazachstane, Kinijoje, Turkijoje.
Viceministras akcentavo, kad itin svarbus pats prekybos režimas. Suvienodinus saugumo reikalavimus tiek Europoje, tiek Amerikoje, atsirastų daugiau šansų rinkoms įsitvirtinti, nes tuomet nebereikėtų atskirai įrodyti, jog produktas saugus ir pan. Pagrindiniai ES prekybos politiniai instrumentai: prekybos stabilizavimas ir reguliavimo režimo suartinimas. Sąžiningos konkurencijos užtikrinimas.

R. Kriščiūnas: „Rusijos kaip perspektyvios rinkos neatsisakome. Manome, kad santykiai normalizuosis ir sprendžiant nesutarimus bus nueita racionaliu keliu.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.