
Ribinę vertę viršijanti ir sveikatai kenksminga oro tarša viena ūmiausių šiandienos problemų. Štai Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) informavo, kad praėjusią savaitę – trečiadienį – esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miesto ore buvo padidėjusi iki 136 proc. ribinės vertės dydžio.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Lėja IRMANTIENĖ
O esant padidėjusiai oro taršai svarbu, kad jautriausios gyventojų grupės: vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis saugotų savo sveikatą ir kuo mažiau laiko praleistų lauke.
2014 m. nebuvo viršytos teršalų ribinės vertės
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, pagal aplinkos ministro patvirtintą Oro kokybės monitoringo aglomeracijoje ir zonose 2014 metų planą, Šiaulių regione aplinkos oro kokybę stebėjo Šiaulių, Mažeikių ir Naujosios Akmenės oro kokybės tyrimo stotyse (OKTS).
Aplinkos oro kokybės vertinimui OKTS turi būti surinkta ne mažiau 90 proc. teršalų parametrų matavimų duomenų. 2014 m. surinkta 4380 matavimų duomenų, t. y. 92,8 proc.
Pagal turimus duomenis, Šiaulių, Mažeikių, Naujosios Akmenės OKTS 2014 m. nebuvo viršytos visų matuotų teršalų parametrų vidutinės metinės ribinės vertės. Neviršytas leistinas vidutinių paros kietųjų dalelių KD10 koncentracijų viršijimų skaičius 35 p./m.
Aplinkos oro kokybė vertinama pagal Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas normas – ribines vertes (metines, paros, valandos ir kt.) su leistinais nukrypimo dydžiais, informavimo ir pavojaus slenksčiais nustatytais žmonių sveikatai.
Lietuvoje vyrauja palankios teršalų sklaidos sąlygos
Aplinkos oro kokybė miestuose priklauso nuo teršalų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių bei meteorologinių sąlygų. Dėl intensyvios ciklonų veiklos Lietuvoje vyrauja palankios teršalų sklaidos sąlygos – nepastovūs, vėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna ir nusodina orą teršiančias medžiagas.
Teršalų koncentracijų ore padidėjimą lemia ir anticiklonai. Tada vyrauja orai be kritulių, su nestipriais vėjais, žiemą paprastai stipriai atšąla, vasarą vyrauja karštis. Tokiais atvejais miestuose, kur daug taršos šaltinių, oro užterštumas padidėja ir net viršija ribines vertes.
Pasak ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos Jūratės Karalevičienės, prasidėjus šildymo sezonui, oro tarša visoje šalyje paprastai padidėja ir dėl vietinių taršos šaltinių (suintensyvėjęs kūrenimas, transporto išmetama tarša) ir dėl teršalų pernešimo iš kitų urbanizuotų Europos regionų.
„Žymus oro taršos padidėjimas fiksuojamas individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos dažnai naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Šiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų. Gyventojams reikia priminti, kad deginti atliekas buities sąlygomis draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, numatomos baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių“, – įspėjo J. Karalevičienė.
Padidėjus oro taršai svarbu saugoti sveikatą
ŠVSC saugos skyriaus vedėjos, gydytojos J. Karalevičienės teigimu, jautriausios oro taršai gyventojų grupės yra vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai ore, šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos respiratoriais. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina juos uždengti drėgnu audiniu, o sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti vaistų atsarga.
„Ugdymo įstaigos turėtų koreguoti savo darbotvarkes. Kūno kultūros pamokos turėtų vykti uždarose patalpose ir nebūti labai aktyvios. Patarčiau apsiriboti didelio fizinio krūvio nereikalaujančiomis mankštelėmis“, – naudingais patarimais pasidalijo J. Karalevičienė.
J. Karalevičienė, kalbėdama apie oro taršos poveikį sveikatai, akcentavo ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį, sukeliantį atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.
„Miesto rūkų, smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai – dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ir ypač lauke“, – tvirtino J. Karalevičienė.



