Zita KATKIENĖ

Geras siuvėjas visais laikais – gerbiamas ir visiems reikalingas žmogus. Nutiko taip, kad Šiauliuose, nuo seno siuvėjų miestu vadinamuose, pristigo... siuvėjų. Juk buvo laikas, kai siuvo visi – ir pedagogai, ir muzikantai, ir statybininkai... Siuvo, nes apsimokėjo siūti. O šiandien vienuolikoje miesto siuvimo bei baldų gaminimo įmonių stinga kvalifikuotų siuvėjų, bet Darbo biržoje darbo paieškai registruoti bedarbiai retai šio darbo teieško. 

Bene pirmasis siuvėjų stygių dar metų pradžioje pajuto AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“. Įmonės administracija Šiaulių teritorinei darbo biržai pateikė pranešimą apie laisvas darbo vietas. Buvo laikas, kai stigo kelių dešimčių žmonių. Šiuo metu tokio poreikio nebėra. AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ direktorius Stanislovas Grušas patvirtino, jog pateikė Darbo biržai informaciją apie laisvų vietų poreikį, tačiau siuvėjų taip ir nesulaukė. 

Paklaustas, kaip išsprendė siuvėjų stygių, direktorius paaiškino, jog įmonėje dirba žmonės iš kitų šalių... 

Deja, siuvėjų stinga ne tik „Neaustinių medžiagų fabrike“. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Mikšionytės, šiuo metu siuvėjų stinga vienuolikoje siuvimo įmonių. Tokio didelio poreikio, koks buvo „Neaustinių medžiagų fabrike“, kitur nėra, tačiau, pavaduotojos manymu, miesto įmonėse stinga apie 30 siuvėjų.

Reikia miesto įmonėse ne tik drabužių siuvėjų – baldų įmonės, kuriose siuvami baldų apmušalai, taip pat pateikia laisvų darbo vietų.

Surasti siuvėjų nėra lengva, nes įmonės laisvų darbo vietų pateikia tada, kai pradeda vykdyti gautą užsakymą ir visada reikalingos kvalifikuotos, darbo patirties turinčios siuvėjos, nes mokyti jas darbo paslapčių įmonės jau neturi galimybių - užsakymas turi būti vykdomas ne tik greitai, bet ir kokybiškai. 

Deja, kvalifikuotų siuvėjų, pasak Darbo biržos vadovės, stinga. Dažnai būna, kad ir turinčios patirties siuvėjos darbdavys atsisako dėl amžiaus. Tačiau tai nėra diskriminacija dėl amžiaus, tai tik su metais susijusi problema – pablogėjęs regėjimas. „Siuvėjai labai svarbu geras regėjimas“, - sako J. Mikšionytė, todėl moteriai tęsiama darbo paieška. 

Dažnai net ir turinti siuvėjos kvalifikaciją moteris nenori šio darbo, nes jos netenkina darbas pamainomis, o ypač – naktimis, kas būdinga siuvimo įmonėse. Ypač dažnai tuo atsisakymą motyvuoja moterys, auginančios vaikus iki aštuonerių metų. Ir į jų pageidavimą nedirbti naktimis Darbo biržos agentas, vykdantis darbo paiešką, atsižvelgia. 

Registruojasi darbo paieškai Darbo biržoje ir Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriuje bei Technologijų skyriuje siuvėjų profesiją įgijusių absolventų. Tačiau ir jie rinkos poreikių nepatenkina. Būna ir taip, kad neseniai profesijos diplomą įgijęs absolventas atsisako darbo siuvimo įmonėje. Pasak J. Mikšionytės, darbo paiešką tokiam tenka nutraukti be teisės šešis mėnesius registruotis darbo paieškai. 

Šiaulių profesinio rengimo centro pavaduojantis direktorių Arvydas Labunskis sako, jog nors siuvėjos rengiamos dviejuose skyriuose, tačiau šių specialistų parengiama labai mažai. O ir stojančiųjų mažai, nes profesija, anot A. Labunskio, nepopuliari. 

Šį pavasarį Technologijų skyriuje, kuriame siuvėjai rengiami dirbti masinių gaminių siuvimo įmonėse, įteikta trylika baigimo diplomų.  Buitinių paslaugų skyrių, kuriame būsimieji siuvėjai mokomi drabužių siuvimo ir taisymo, konstravimo ir modeliavimo pagrindų, baigusiųjų dar mažiau – diplomai įteikti vos aštuonioms moksleivėms. 

„Toks skaičius niekaip negali patenkinti miesto siuvėjų rinkos“, - sako A. Labunskis. 

Priežasčių, kodėl jaunimas nesirenka siuvėjų profesijos, pasak vadovo, toli ieškoti nereikia. 

Pirmiausia, jaunimą atgraso ypač sudėtingos siuvėjų darbo sąlygos – ilgos valandos, naktinis darbas, sėdėjimas visą dieną palinkus prie siuvinio, atgrasus jaunam žmogui.

Ne paskutinėje eilėje, renkantis profesiją, ir atlyginimas, kuris mokamas siuvėjoms už jų sunkų darbą. Juk tik turinti patirties ir labai greitai bei kokybiškai dirbanti siuvėja gauna kiek daugiau nei minimumą. O jaunas, tik pradėjęs siūti žmogus, dažniausiai dirbs už minimalų atlygį. Tiesa, diplomas siuvėjui įteikiamas jau po to, kai jis būna atlikęs praktiką siuvimo įmonėje. Deja, tai žmogui dažnai tampa ne galimybe išmokti praktinio darbo, bet priežastimi, dėl kurios jis atsisako šio amato. 

Jauną žmogų išgąsdina ir labai aukšti reikalavimai. Užsienio šalių bei Lietuvos užsakovų gaminiai turi būti pasiūti ypač kokybiškai, tad pradedančiam siuvėjui sunku įtikti darbdaviui. Ir tai – suprantama, nes produkcijos niekas nepirks, jei bus siuvamas brokas. Jei taip nutinka, atsisakoma jaunos siuvėjos paslaugų, ir ši ne visada nori vėl ieškotis siuvėjos darbo – persikvalifikuoja.  

Yra galimybė siuvėjui kurti ir savo verslą. „Deja, mūsų kontingentas ne toks, kad pajėgtų imtis verslo“, - sako A. Labunskis, puikiai matantis, kad siuvėjomis mokosi ir socialiniam sluoksniui priklausančių tėvų vaikai. Dėl šios priežasties miesto darbo rinkoje sunkiai įsitvirtinantys  jauni žmonės dažnai meta mokslą, jo net neįpusėję, ir išvyksta dirbti į užsienį. Tad išvykimas į užsienį, pasak A. Labunskio, yra dažniausia priežastis, dėl kurios nebaigiamas pradėtas mokslas. 

Nuolatinis siuvėjų stygius paskatino Darbo biržą imtis ryžtingų sprendimų. Anot J. Mikšionytės, nuspręsta rengti siuvėjų kursus Darbo rinkos mokymo centre, kuriame galimybė mokytis siuvėjų amato bus suteikiama bedarbiams. Ir Šiauliuose, ir Radviliškio skyriuose numatyta rengti siuvėjus. 

Pasak Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Mikšionytės, bus rengiami ir pardavėjų mokymai, nes šios specialybės poreikis taip pat nepatenkinamas – ypač didelė darbuotojų kaita didžiuosiuose prekybos centruose, kur dirbančių žmonių netenkina ilgos darbo valandos bei menki atlyginimai.