„Taip, tai tikros „ruonės“, kurios nepraleidžia nė vienų maudynių“, - rodydama nuotrauką kalbėjo šiauliečių sveikuolių vadovė I. Alzbutienė.
Tupi iš kairės Gitana, Marytė, per vidurį Nijolė. Stovi Gitana ir jos draugė Elena, kuri pirmą kartą išsimaudė sausio 1 d. Prūdelyje, ir šioje šventėje pirmą kartą jūroje.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Palangoje vasario 17–19 dienomis vyko tradicinė grūdinimosi šventė „Palangos ruoniai – 2012“. Jau 22-ejus metus vykstantis renginys pritraukia vis daugiau ne tik norinčiųjų išsimaudyti, bet ir žiūrovų. Kas nedrįsta lįsti į Baltijos jūros eketę, žiūri, kaip tai daro jų draugai, artimieji ar šiaip nepažįstami žmonės. Šiauliečiams irgi nesvetimas šis renginys, jame sveikuoliai iš Šiaulių dalyvauja jau ne pirmus metus.
Maudynės vainikuoja renginį
Šventės „Palangos ruoniai – 2012“ proga buvo surengta ir konferencija „Sveikatos olimpiada: sėkmingiausi sveiką gyvenseną skatinantys renginiai“. Joje sveikos gyvensenos klubų atstovai pristatė savo sėkmingus projektus, bendradarbiavimo pavyzdžius, pasitaikančias problemas. Šiauliečiai pristatė savo Šiaulių miesto mero taurės konkursą „Šiaulių sveikuolis – 2011“.
Tai rodo, kad šventė neapsiriboja tik parodomosiomis maudynėmis apledėjusioje Baltijos jūroje. Pasak vieno iš organizatorių, Juozo Dapšausko, maudynės – tai sveikatos stiprinimo komponentas ir ne esminis. Maudynės, kasmet vainikuojančios visą renginį, – tai labiau kulminacinis šventės pasirodymas.
Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Juozas Dapšauskas yra puikios nuomonės apie tradicinį renginį Palangoje. Pasak jo, kaip ir kasmet, taip ir šiemet šventė buvo pavykusi – viskas praėjo sklandžiai. „Kažkada buvo siekiama rekordo, kaip daugiausiai vienu metu išsimaudžiusių jūroje, bet neatsirado kitos vietos, su kuria būtų galima konkuruoti dėl rekordo. Todėl tikras rekordas nėra užfiksuotas. Manome, kad šiemet buvo pasiektas žiūrovų rekordas, kurio net nesitikėjome patys – gal padėjo ir tai, kad tą patį savaitgalį vyko ir stintų šventė, kuri pritraukė nemažą būrį svečių. Nors rekordinis svečių skaičius nežinomas, tačiau savaitgalį Palangos miestą užplūdo žmonės iš visos Lietuvos, Palanga buvo sausakimša, – pasakoja J. Dapšauskas.
Smalsuolių – rekordiškai daug
Šiemet prie Baltijos tilto pažiūrėti besimaudančiųjų suvažiavo keliolika tūkstančių žmonių. Lįsti į ledinę jūrą pasirengusių vadinamųjų „ruonių“ šiemet buvo apie 150. Pasak organizatorių, tikram „ruoniui“ svarbiausia ir būtina savybė yra drąsa. Pozityvus nusiteikimas maudynių metu neleidžia „pasigauti“ peršalimo ligų, todėl dažnai kartojama, kad tapti „ruoniu“ gali visi norintys, tačiau tam reikalingas pasiruošimas.
Vienas iš sveikuolių užsiminė, kad kol pats nepabandai, šias masines maudynes vertini gana neigiamai. Atrodo protu nesuvokiama, kai žmonės patys pasineria į ledinį vandenį, tačiau kai pats pabandai, tai tampa savotiška šventė ir laukiama kitų metų maudynių.
Rekomenduoti nereikia
Kiekvienas sveikatinimosi būdą pasirenka pagal savo norus. Maudynės – vienas iš jų. Sveikuolis J. Dapšauskas teigia, kad nuolatinis stresas neigiamai veikia žmogaus organizmą, sukelia daug ligų, tačiau trumpalaikis stresas – toks kaip „ruonių“ maudynės – labai naudingas žmogui.
Pasak J. Dapšausko, jei žmogus teisingai reaguoja, jis bręsta, tačiau visam tam reikalingas pasiruošimas.
Renginio metu visi ruoniai pirmiausia daro apšilimą – apie pusę valandos trunka meditacinis. Po apšilimo „ruoniai“ lenda į vandenį – tik tuomet jaučiamas teigiamas efektas. Visada sakoma, kad nereikia persistengti, nes perkaitus ir įlipus į ledinį vandenį organizmui galima padaryti daug žalos.
J. Dapšauskas, buvęs šiaulietis, pasakoja, kad „ruoniai“ yra dviejų rūšių: vieni, kurie kasmet dalyvauja maudynėse ir ilgina maudymosi laiką, ir kiti – naujokai, kurie tik murkteli į vandenį ir bėga į krantą. Išlipus neskubama rengtis, nes sveikuoliams visai nesijaučia šaltis. J. Dapšauskas sako, kad iš smalsuolių sulaukiama kvailų klausimų – ar po tokių maudynių nesusirgsi? „Tai skamba, tarsi, ar eidamas už kampo nepavirsi? Juk tam ir reikalingas pasiruošimas“, - kalbėjo J. Dapšauskas.
Sveikuolis prisimena, kaip prieš dešimtmetį ruošėsi važiuoti į kelionę ir apsirgo – slogą išsigydė poros dienų bėgiojimas ir maudynės lediniame vandenyje. J. Dapšauskui net nepatinka jūroje maudytis vasarą, jis mieliau panyra į ledinį Baltijos jūros vandenį žiemą.
Šaltis tarsi spiritas
Šiauliečių sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ vadovė Irena Alzbutienė dalyvavo renginyje su 15 savo klubo narių, kurie taip pat drąsiai lindo į jūros vandenį. Vadovė pasakojo, kad žodžiais sunku įvardyti, ką jaučia tikrasis „ruonis“ – šaltis nudegina visą kūną, žmogus įlenda tarsi į spiritą, o išlindus užplūsta malonūs jausmai. „Tarp sveikuolių seniai žinoma, kad jei su baime lenda į eketę, gali susirgti“, - kalbėjo I. Alzbutienė.
Maudynėse visada moterų būna daugiau nei vyrų, jie kažkaip lieka stebėtojais. Tačiau sveikuolių klubo vadovė mano, kad jei moteris domėsis sveikatinimo priemonėmis, jos visa šeima taip pat to neišvengs. Pasak I. Alzbutienės, šiauliečių „ruonių“ amžius prasideda nuo 45-erių metų, nors šventėje buvo ir vienas kitas jaunesnis „ruoniukas“. Dabar „ruoniai“ neregistruojami, todėl tikslaus skaičiaus niekas nežino.
