Miesto maršrutiniai taksi vakar paskelbė gedulo dieną – važiavo prie veidrodėlių prisirišę juodus kaspinus. Taip privatininkai sureagavo į susidariusią situaciją – po trijų mėnesių pasibaigus sutartims maršrutiniai taksi gali neišvažiuoti į gatves, nes miesto valdžia neskuba priimti sprendimo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Nuo kitų metų vasario 2 d. mieste gali nebelikti maršrutinių taksi („mikriukų“) – baigiasi sutartys tarp vežėjų ir Savivaldybės, o naujų sutarčių neskubama pasirašyti. Miesto viešojo susisiekimo sistemos laukia didžiulė pertvarka. Savivaldybės užsakytos studijos rengėjai, Kauno technologijų universiteto mokslininkai, siūlo maršrutinius taksi integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą ir leisti jiems aptarnauti tik miesto pakraščius. Privatūs vežėjai prašo pratęsti sutartis, kol reformai bus tinkamai pasiruošta.

Prieštarauja teisės aktams
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje vakar buvo pristatyta Šiaulių miesto viešojo susisiekimo sistemos analizė bei siūlymai, kaip dabartinę sistemą reikėtų pertvarkyti. Studiją užsakė Savivaldybė, o atliko Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai. Studijos kaina – beveik 7 tūkstančiai litų. Pristatyme dalyvavo miesto valdžios atstovai, „Busturo“ ir maršrutinių taksi įmonių vadovai, profsąjungos ir visuomenės atstovai. Pristatymas sudomino tik 3 miesto Tarybos narius iš 31.
Studijos rengėjams atstovaujantis KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Transporto inžinerijos doc. dr. Martynas Starevičius pristatė studiją, kurios išvadas dienraštis „Šiaulių naujienos“ paviešino praėjusią savaitę. Būtent, kad didžioji dalis maršrutų yra dubliuojami, nors tai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Taip pat, kad maršrutiniai taksi dėl keleivių konkuruoja su „Busturo“ autobusais, o tai taip pat yra negalima. Bei maršrutiniai taksi galimai kelia grėsmę eismo saugumui – konkuruodami dėl keleivių dažnai sukelia avarines situacijas.

Kaina nesikeistų
Kauno mokslininkai analizavo dabartinę situaciją bei pateikė siūlymus, kaip reikėtų pertvarkyti miesto viešojo susisiekimo tinklą, kad jame įsitektų ir mikroautobusai, ir „Busturo“ autobusai. Vienas iš siūlymų – mikroautobusai atvežtų keleivius iš miesto pakraščių bei priemiesčio (Aukštelkės, Ginkūnų, Kairių), o į centrą vežtų „Busturo“ autobusai.
Keleiviams nereikėtų papildomai pirkti dviejų bilietų – kol būtų įvesta elektroninio bilieto sistema, keleiviai turėtų sumokėti dabartinę kainą, t. y. 1,7 lito tik važiuodami autobusu į centrą. Ši kaina į bilietą būtų įskaičiuota abiem vežėjams, o su vežėjais atsiskaitoma būtų už nuvažiuotus kilometrus iš miesto biudžeto lėšų. Tai pažymėjo tiek meras Justinas Sartauskas, tiek Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras.

Kilo diskusija
Po studijos pristatymo salėje tarp mikroautobusų įmonių atstovų ir miesto valdžios įsiplieskė aštri diskusija. Mikroautobusų vežėjams atstovaujanti Jolita Dūdienė iš tribūnos žvelgdama miesto merui į akis pavadino šią Kauno mokslininkų studiją pavėluota ir prašė suteikti galimybę diskutuoti. Jeigu miesto valdžia nesiims jokių ryžtingų sprendimų – nuo kitų metų vasario 2 d. maršrutiniai taksi į gatves negalės išvažiuoti.
„Ši studija pavėluota, ją reikėjo užsakinėti anksčiau, dabar netelpa į terminus. Sutartys su mumis baigiasi po trijų mėnesių, elektroninio bilieto dar nėra. Prašome suteikti galimybę diskutuoti, įtraukit mus į darbo grupes. Tokiai reformai nesame pasiruošę nei mes, nei Savivaldybė. Turėtų būti sutartys pratęstos, kad abi pusės spėtų pasiruošti“, - prašė J. Dūdienė.

Siūlė persikvalifikuoti
J. Dūdienė iš tribūnos kėlė klausimą – kas bus su mikroautobusų įmonėse dirbančiais darbuotojais, kurių, pasak jos, yra apie du šimtai. Tai ne tik vairuotojai, bet ir administracijos darbuotojai. „Busture“ dirba dvigubai daugiau darbuotojų, maždaug keturi šimtai, tokį skaičių įvardijo „Busturo“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas. Tiek jo, tiek mero J. Sartausko žodžiais tariant, dalis galėtų ateiti dirbti į „Busturą“, tačiau kuri tai dalis, niekas įvardyti negalėjo.
J. Sartauskas pasisakė, kad gyvenimas nestovi vietoje ir mikroautobusų įmonių vadovai turėjo žinoti, kad sutartys su jais sudaromos terminuotos. Meras pabrėžė, kad būtina su tuo susitaikyti ir sugebėti persikvalifikuoti. „Pertvarka vyksta visose srityse, taip pat ir miesto viešojo susisiekimo sistemoje. Jeigu veikia Savivaldybė, negali veikti privatus ir atvirkščiai. Reikia sugebėti persikvalifikuoti. Galbūt svarstyti tokius variantus, kad kai nevažiuoja didieji autobusai, važiuotų mažieji ir atvirkščiai. Gal laiką derinti, pavyzdžiui, sekmadienį, kai nėra žmonių“, - siūlė meras.

Dirba šešėlyje
Pasisakydamas T. Bielinskas teigė, kad kitais metais, kai neliktų maršrutinių taksi, perimti padidėjusius keleivių srautus techninių galimybių „Busturas“ turi – bus sutankinti grafikai, daugiau autobusų važiuos dažnesniais intervalais. Jo nuomone, pertvarka privalo įvykti ir įvyks. „Stojome į Europos Sąjungą ir dabar pasakyti, kad nesilaikysime jos reikalavimų būtų nesuprantama. Pertvarka įvyks. Kaip vokiečiai sako, geriau greitas galas nei galas be pabaigos“, - rėžė „Busturo“ generalinis direktorius.
Jis taip pat pateikė skaičius – remiantis viešumoje sklandančia informacija, lyginant tokius pačius darbuotojų kiekius, „Busturas“ sumoka keturis kartus daugiau mokesčių nei maršrutinių taksi įmonės. Kad maršrutiniai taksi galimai dirba nuslėpdami mokesčius, nuomonės įvairiuose sluoksniuose sklandė jau seniai, o kad taksi sektorius yra probleminis, kalba ir VMI atstovai. „Galėtumėte dirbti mokesčių inspekcijoje, kodėl čia esate“, - į tai T. Bielinskui iš salės replikavo privatūs vežėjai.

Išlygintų nuostolius
J. Dūdienė į tokius mero ir T. Bielinsko pasisakymus reagavo emocionaliai. Mikroautobusų vežėjams atstovaujanti moteris bandė kreiptis į miesto valdžios atstovus pasiremdama įstatymų ir kitų teisės aktų punktais, kad konkurencija privalo būti. Tačiau meras kontrargumentavo motyvuodamas tuo, kad tam tikrose sferose konkurencija nėra galima. „Busturo“ autobusais dažniausiai naudojasi tik lengvatas gaunantys keleiviai – studentai, pensininkai ir kiti. Mikroautobusai veža visus mokiuosius miesto gyventojus. Tai reiškia, kad Savivaldybė pagal įstatymą privalo kompensuoti minėtas lengvatas ir padengti „Busturo“ nuostolius.
Pasak mero, kasmet iš miesto biudžeto šioms kompensacijoms prireikia kelių milijonų litų. Šiemet pirmą kartą „Busturas“ paprašė skirti papildomai dar keliasdešimt tūkstančių litų kompensacijoms. Iš mero kalbų galima suprasti, kad eliminavus maršrutinius taksi tikimasi išlyginti šiuos skirtumus. Kad galbūt nukentės interesas dalies miesto gyventojų, kurie dažniau naudojasi maršrutiniais autobusais, nes jie greičiau veža, meras nemano. „Miesto biudžeto pinigai yra visų miesto gyventojų interesas“, - teigė J. Sartauskas.

Vakar miesto Savivaldybėje visuomenei pristatyta miesto viešojo susisiekimo situaciją ir galimą ateitį analizuojanti studija, kurią parengė Kauno technologijų universiteto mokslininkai. Ją pristatė vienas iš rengėjų, doc. dr. M. Starevičius
Vadimo SIMUTKINO nuotr.