„Gal tai kažkam ir atrodo menkniekis, bet „blusų turgus“ man yra vienas iš pragyvenimo šaltinių“, – tikina R. Munienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Šiauliuose, Kaštonų alėjoje, kiekvieną trečiadienį šurmuliuoja „blusų turgus“. Tai netikėčiausių ir įdomiausių pirkinių vieta. Pasivaikščioję po turgavietę galime rasti visko – nuo dailiai išdrožto šaukštelio iki prašmatnios knygos. Šis „blusų turgus“ šiauliečiams ir ne šiauliečiams, dažniausiai pensininkams, yra ne tik galimybė šiek tiek užsidirbti ir prisidurti prie savo menkų pajamų, bet taip pat ir laisvalaikio praleidimo būdas – savotiškas trečiadienio klubas.
Tik panašu, kad jai kurie šio turgaus prekiautojai čia nebebus pageidaujami. Štai beveik kiekvieną trečiadienį moteris iš Šiaulių rajono Kužių miestelio atvykdavusi į Šiaulių „blusų turgų“ iki šiol be jokio mokesčio prekiaudavo savo gamintais darbeliais iš popieriaus. Deja, prireikus prasitęsti leidimą prekiauti „blusų turguje“ moteris buvo šokiruota, nes išgirdo atsakymą, kad jai, kaip Šiaulių rajono gyventojai, dienos mokestis už galimybę pardavinėti savo rankdarbius siekia 2,02 euro (7 litus).
Tad dėl tokio akibrokšto apstulbusi moteris patraukė tiesiai pas Šiaulių miesto savivaldybės merą ieškoti teisybės.

Kaimo žmogui privalu susimokėti
Pasak Kužių miestelio gyventojos Reginos Munienės, pernai ji gavo nemokamą leidimą prekiauti „blusų turguje“ savo rankdarbiais.
„Norint gauti leidimą reikėjo Šiaulių miesto savivaldybei pristatyti nuotrauką, kur būtų nufotografuotas stalas ir ant stalo padėti daiktai, kuriais nori prekiauti. Na, aš nufotografavau savo pačios iš popieriaus lankstytus gaminius ir gavau nemokamą leidimą. Pasibaigė metai, nusprendžiau prasitęsiu leidimą, kad ir toliau galėčiau prekiauti tais pačiais gaminiais. Deja, atsitrenkiau tarsi į sieną, nes nunešus reikiamą nuotrauką, man paskambino iš Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus ir pasakė, kad nemokamo leidimo negausiu, nes gyvenu kaime“, – apie prašymą gauti nemokamą leidimą prekiauti „blusų turguje“, – sako moteris.
R. Munienė dievagojosi, kad ji yra paprastas kaimo žmogus. Ji nei žemės turi, nei verslu kokiu užsiima, o jos pragyvenimo lygis mažesnis nei minimumas.
„Kai pamačiau, kad Šiauliuose vyksta toks turgus aš labai apsidžiaugiau ir iškart puoliau lankstyti iš popieriaus savo gaminius. Juk tai puiki galimybė prisidurti prie mažos pensijos. Jūs pagalvokite, man su savo kukliais popieriniais dirbinukais juk ir taip kainuoja atvykti į Šiaulius, o čia dar turiu susimokėti, kad galėčiau prekiauti. Kaimo žmogui 7 litai tikrai yra daug. Jau vien tai, kad atėjau prašyti leidimo, leidžiančio prekiauti „blusų turguje“, reiškia, jog žmogui nėra gerai, jam trūksta pinigų – ne iš gero tame turguje stovime“, – piktinosi R. Munienė.

Nenorima, kad į Šiaulius suplauktų visa Lietuva
Tad pasipiktinusi Kužių miestelio gyventoja ir „Šiaulių naujienų“ žurnalistai iškart patraukė į Šiaulių miesto savivaldybę paklausti mero, kodėl Šiaulių miesto rajono gyventojams už galimybę prekiauti „blusų turguje“ reikia mokėti, nes gal jau visiems atvykusiems į Šiaulius ir išlipus ant miesto grindinio reikės susimokėti.
Šiaulių miesto meras J. Sartauskas iškart rado atsakymą.
„Kiekviena savivaldybė gyvena savo teritorijoje ir kiekvienas meras tvarkosi savo teritorijoje. Šiaulių miesto savivaldybės neturi tikslo, kad į miestą suvažiuotų ir sendaikčiais prekiautų žmonės iš visos Lietuvos. Tad Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė tokį sprendimą, kad Šiaulių miesto gyventojams už vietą „blusų turguje“ mokėti nereikia, o Šiaulių rajono gyventojai turi susimokėti“, – mokesčio už vietą „blusų turguje“ priežastį atskleidė J. Sartauskas.
Pasak mero, Šiaulių rajono gyventojai dirba rajonui, moka mokesčius rajonui ir tik Šiaulių rajonas disponuoja savo gyventojų mokesčiais.
„Gal ir Kelmės ar Radviliškio rajono gyventojai užsinorės prekiauti mūsų „blusų turguje“, bet mes nenorime, kad pas mus suplauktų visa Lietuva“, – pabrėžė J. Sartauskas.

Prašymas bus apsvarstytas
Nuoskaudą dėl kainuojančio leidimo, leidžiančio prekiauti „blusų turguje“, jaučianti R. Munienė bandė paaiškinti miesto merui, kad iš aplinkinių rajonų suvažiavę žmonės kelia Šiaulių miesto ekonomiką, lankosi parduotuvėse, kavinėse.
Tačiau J. Sartauskas atsakė, kad jis taip nemanantis – Šiaulių rajono gyventojai patys kalti, kad nenorėjo prisijungti prie Šiaulių miesto.
„Mes pabandėme Šiaulių miesto rajono gyventojus prijungti prie Šiaulių miesto savivaldybės, bet visi priešinosi – ir Kužiai, ir Ginkūnai. Sako, mes norime būti kaimiečiais. Natūralu, kad jūs ieškote rinkos, kur yra pirkėjų, bet kiekviena savivaldybė turi savo teritoriją ir rūpinasi jose gyvenančiais žmonėms. Mes net vaikų iš Šiaulių rajono nenorime priimti į Šiaulių miesto darželius, nes jie maitinasi iš mūsų žmonių pinigų, o mokesčius palieka rajonui“, – kalbėjo J. Sartauskas.
Tačiau visgi ilgos diskusijos pabaigoje Šiaulių miesto meras pažadėjo Kužių miestelio gyventojai apsvarstyti jos prašymą.
„Jei atsiras dar daugiau tokių žmonių, kaip jūs, atvažiavusių iš rajonų prekiauti „blusų turguje“, pažiūrėsime, ar išeis kažką pakeisti“, – pasižadėjo J. Sartauskas.