Šiaulių politikai ir miesto valdžia siekia išnaudoti paskutines galimybes dėl tarptautinės geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ projekto.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių politikai stoja į vieną iš paskutinių kovų dėl „Rail Baltica“ projekto. Jų nuomone, tiesiant liniją per Panevėžį yra paisoma tik Estijos interesų, o panaši tiesi linija per Radviliškį-Joniškį studijose nebuvo net nagrinėta, nors Radviliškyje yra bene didžiausias geležinkelio mazgas visoje šalyje. Šiaulių valdžia, netekusi vilties būti išgirsta ministerijose, ruošia kreipimąsi į Prezidentę.

Vėžė kreipiama nuo Šiaulių
Tarptautinis projektas „Rail Baltica“, kuris europine geležinkelio magistrale turėtų sujungti penkias valstybes – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją – pirminiuose planuose buvo kreipiamas nuo Kauno iki Latvijos sienos per Radviliškį-Šiaulius-Joniškį. Tačiau kaip rodo dokumentai, įtakingi Panevėžio politikai pasiekė, kad planai būtų pakreipti jų naudai.
Buvo užsakyta nauja Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) studija, kurią rengėjai pristatė rugsėjį. Rengėjų nuomone, geležinkelio vėžę nors ir brangiau, bet naudingiau tiesti per Panevėžį, nors ten bėgiai eitų per karstinę zoną. Panevėžio miesto savivaldybė į viešumą skleidė įvairius tiek miesto valdžios pasisakymus, tiek ir faktą, kad Panevėžio valdžia buvo susitikusi su Estijos ambasadoriumi.
„Rail Balticą“ mes įsivaizduojame kaip greitąją vėžę, kuri palengvins gyventojų susisiekimą su Vakarų Europa. Tikimės, kad maršrutas iš Talino sieks Piarnu, Rygą, Panevėžį, Kauną ir Varšuvą. Ši vėžė ekonomiškai naudinga tik tuo atveju, jei pagreitins susisiekimą. Be to, tada verslininkai galės pigiau pristatyti savo produkciją Vakarų Europai, jų gaminiai taps konkurencingesni Vakarų rinkose“, - tada sakė Estijos ambasadorius.

Daugiausia laimi – estai?
Šiaulių politikų nuomone, SPAV rengėjų argumentai prasilenkia su logika ir yra tendencingi. SPAV rengėjai Šiauliuose vykusio pristatymo metu pažymėjo, kad būtina išlaikyti projekto planavimo dokumentuose numatytą traukinių greitį – 240 kilometrų per valandą. Nors diskusijų dalyviai pastebėjo, ką pripažino ir svečiai, kad toks greitis bus įmanomas tik nuo Estijos iki Kauno – už Kauno iki Varšuvos traukiniai nevažiuos greičiau nei 130 kilometrų per valandą. Šiaulių politikų nuomone, įvertinus tai bei viešus Estijos ambasadoriaus pasisakymus, kas galėtų paneigti, kad labiausia iš tokio projektavimo išloštų Estija.
„Kai nebėra argumentų, spekuliuojama, kad Šiauliai pramiegojo. Bet reikia žiūrėti ekonominių argumentų. Geležinkelis bus pastatytas šimtui metų, gal ir ilgiau. Linija per Radviliškį-Joniškį nebuvo išnagrinėta, bet ji kaip tik panaši į tą, kuri planuojama per Panevėžį. Tačiau pirmuoju atveju daugiau naudos būtų visai šaliai. Būtent Radviliškis-Joniškis, dėl galimybės nukreipti krovinius, nes iš Panevėžio kroviniai Lietuvą tik paliks, naudos neturėsime“, - įsitikinęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.

Kreipsis į Prezidentę
Šiaulių miesto valdžia kartu su Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariais deda pastangas, kad aukščiausios valdžios atstovai atsižvelgtų į visos šalies interesus. Siūloma atsižvelgti į linijos alternatyvą, kuri Šiaulių miesto nepasiektų, bet eitų iš Kauno per Radviliškį, Joniškį ir iki Latvijos sienos. Kreipimąsi parlamentinės grupės vardu pasirašė Seimo nariai, o Šiaulių savivaldybės administracija ruošia kreipimąsi į Prezidentę.
„Rašėme daug raštų Vyriausybei, ministerijoms, bet į mūsų raštus nėra atsižvelgiama, nepaisoma nuomonės. Tad rengiame kreipimąsi į Prezidentę. Procesas vyksta, turi būti gautas suderinimas iš visų skyrių, duosime pasirašyti ir miesto Tarybos nariams, kurie pritaria, galbūt pasirašys“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė mero patarėja Dovilė Žukauskienė.

Apsunkino galimybes
Pagalį į ratus galimai bus įkišęs buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, kuris dar eidamas pareigas SPAV rengėjams adresuotame rašte pasirašė, kad dėl ataskaitos, kurios išvados byloja Panevėžio naudai, pastabų neturi. Politikų nuomone, tai lėmė, kad Savivaldybė nebegalėjo teikti pastabų kaip projekto partnerė, bet tik bendra tvarka, kaip ir visuomenės atstovai.
„Aš taip pat girdėjau tokių kalbų. Jeigu turite kokių faktų, pasidalykite su manimi. Taip negalėjo būti, raštas patenka į sistemą ir visi mato, kad toks raštas gautas bei kas su juo daroma“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė V. Damulevičius.

Komentaras
Arvydas Mockus, LR Seimo Ekonomikos komiteto bei Energetikos komisijos narys:
„Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė mėgina pasivyti traukinį. Matome, kad kažkas iš Susisiekimo ministerijos šį projektą kreipia per Panevėžį labiausiai iš visų. Daug klausimų kelia ir Estijos valdžios pasisakymai. Kas gali paneigti, kad nėra dirbama Estijos naudai, užmirštant savo šalies, Lietuvos interesus. Nematau logikos tokiame pagrindime, kad siekiama išvystyti didelį greitį, ir kituose argumentuose. Tris kartus asmeniškai kalbėjau tuo klausimu su premjeru Algirdu Butkevičiumi, buvome pas jį ir visi trys Šiauliuose išrinkti Seimo nariai – aš, Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulik, gavome patvirtinimą, kad Premjeras atsižvelgs į ekonominį pagrindimą. Tad norėdami įtvirtinti tai, pasirašėme kreipimąsi raštu. Seimo komitetuose esu atsakingas už transporto sritį, šis klausimas aktualus. Kai kas sako, kad gal ir geriau, jei geležinkelio vėžė neis per Šiaulius, bus mažesnė tarša ir pan. Bet tai nesąmonė, nes atnaujinus trasą, tarša sumažėtų trečdaliu, kaip jau pasiekta nuo Marijampolės iki Kauno. Be to, trasa eitų ne per Šiaulius, bet greta, svarbiausia, kad pasiektų Radviliškį – čia yra didžiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, kroviniais „apmaitintų“ Klaipėdos jūrų uostą, nauda būtų visai šaliai. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad per Panevėžį trasa eitų per karstinę zoną. Panašu, kad vyksta konkurencija ir tarp Karmėlavos bei Šiaulių oro uostų – siekiama, kad mūsų oro uostas liktų nuošalėje. Taip neturėtų būti, kalbame ne apie vieno miesto, bet apie visos šalies interesus.“