Rektorius Vidas Lauruška teigia, kad Rolandas Paulauskas Šiaulių universitete įdarbintas, nes „jo labai norėjo ir Vilniaus universitetas, ir pedagoginis...“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių universiteto Senate paskelbta neeilinė atestacija docento vardui gauti Edukologijos katedros dėstytojui, einančiam docento pareigas, Rolandui Paulauskui šio universiteto dėstytojams turėjo būti it antausis.
Nes per kiek daugiau nei trejus metus R. Paulauskui universitete pavyksta daryti stebėtinai greitą karjerą.
Iškart - docento pareigoms
JAV pilietis dr. Rolandas Paulauskas buvo įdarbintas pagrindinėms docento pareigoms už 22,9 koeficiento atlyginimą 2008 metų lapkričio 6 dieną Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukologijos katedroje.
Iš pradžių įdarbintas terminuotai iki 2009 metų vasario 5 dienos, o nuo vasario 6 dienos jau neterminuotai, nes darbo sutartyje įrašyta - „iki atestacijos ir konkurso“.
Birželio 7-ąją Rolandas Paulauskas atestuotas docento pareigoms, o spalio 31-ąją po konkurso jis toliau dirba docento pareigose Edukologijos katedroje.
Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška teigia, kad taip dėstytojai universitete įdarbinami pakankamai dažnai. „Ypatingai dabar, kadangi mes turime labai kintančią situaciją su studentų skaičiais ir visa kita. Ir jei mes iš karto priimame žmogų penkeriems metams, tai reiškia - mes įsipareigojame penkeriems metams suteikti jam darbo vietą su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis. Tarkim, žmogus padirbo, nebeliko studentų, jis neturi ką dėstyti, o mes jo atleisti negalime“, - aiškina rektorius.
Įdarbintas be atestacijos
Taigi, R. Paulauskas Šiaulių universitete įdarbintas kaip tam tikros srities specialistas. Rektorius V. Lauruška tą sritį apibūdina gan aptakiai: „Žinau, kad ten yra susiję su jaunimo nusikalstamumo prevencijomis – jis ar ten yra dirbęs įkalinimo įstaigose, ar kažkur, nežinau. Jo labai norėjo ir Vilniaus universitetas, ir pedagoginis, kadangi jis buvo turėjęs tą vadinamą betarpišką patirtį, kurią įgijo Jungtinėse Amerikos Valstijose“.
R. Paulauskas 1980–1988 metais dirbo Vėliučionių specialiojoje mokykloje, buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto mokslinis darbuotojas, kur jam 1988 metais ir buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis.
Po dvejų ar trejų metų dėstytojo darbo Vilniaus universiteto Pedagogikos katedroje, jis aštuoniolika metų dirbo administracinį darbą JAV: iš pradžių kaip socialinis darbuotojas, vėliau kaip socialinių paslaugų direktorius, generalinis direktorius, vykdomasis direktorius.
Taigi R. Paulauskas beveik dvidešimt metų nebuvo dirbęs jokio mokslinio-pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje ir neturėjo docento vardą patvirtinančio dokumento, kai buvo įdarbintas Šiaulių universitete.
Nors vadovaujantis Šiaulių universiteto statutu dėstytojų pareigoms – profesoriaus, docento, lektoriaus, asistento – turi vykti konkursai ir atestacijos, kuriais vertinama, ar dėstytojas atitinka jo pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau šie reikalavimai R. Paulauskui Šiaulių universitete nebuvo taikomi – jis pirma buvo įdarbintas docento pareigoms už docento algą, o tik 2009 metų birželio 17 dieną atestuotas docento pareigoms.
Atestuotas už 1989–1990 metų publikacijas?
Ir atestuotas, panašu, ne tiek už su jaunimo nusikalstamumo prevencijomis susijusius mokslinius darbus.
Formaliai žiūrint, atestuotas R. Paulauskas svarbiausių mokslinių 1988–2009 metų publikacijų pagrindu: straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse, užsienio ir Lietuvos mokslo, kultūros ir profesiniuose leidiniuose, mokslo darbus, sudarytus raštus, metodines priemones ir konferencijų tezes.
Didelė dalis tų darbų publikuota 1989–1990 metais Lietuvoje.
Kadangi pagrindas atestacijai yra mokslo monografijos, studijos, fundamentiniai ir originalieji teoriniai mokslo darbai, tokiu darbu R. Paulauskas įvardijo 1990 metais Lietuvos „Žinijos“ draugijos leidyklos išleistą 87 puslapių leidinį „Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos filosofinę pedagogiką“.
Beje, kiti straipsniai apie A. Maceinos ir S. Šalkauskio edukologines pažiūras atskirai ir kartu pristatyti ir atestacijai pateiktame skirsnyje „Metodinės priemonės“.
Apskritai, R. Paulauskas atestacijos komisijai pateikė, nors ir privalėjo, ne visų darbų kopijas, abejonių kėlė, ar įskaitytinos kaip mokslinės publikacijos vieno puslapio tezės konferencijose ir dar kiti dalykai, bet docento pareigoms Šiaulių universitete R. Paulauskas buvo atestuotas.
Mokslo tarybos verdiktas – nemoksliniai darbai
Kas dabar galėtų paneigti, kad Rolandui Paulauskui Šiaulių universitete nebuvo išskirtinai, ypatingai sumažinti reikalavimai atestuojantis docento pareigoms.
Ypač po to, kai 2011 metų gruodžio 29-ąją Lietuvos mokslo tarybos (patariamosios institucijos Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, kuri vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą) R. Paulausko publikacija „S. Šalkauskio ir A. Maceinos filosofinė pedagogika“ (pagrindinis mokslo darbas) ir dar keturios kitos iš atestacijai pateikto sąrašo įvertintos kaip iš esmės sutampančios: „Visose šiose publikacijose pateikiamas tas pats tekstas su nedideliais pakeitimais. (...) Tokio pobūdžio tekstai galėtų būti priskirti mokslo populiarinimo veikalams“.
O straipsnis iš tarptautinių duomenų bazės „Mokytojų pasiūlos ir paklausos krypčių apžvalga JAV akto „Nė vienas vaikas neužmirštas“ įgyvendinimo laikotarpiu...“ tos pačios Mokslo tarybos pripažintas kaip neatitinkantis moksliniams darbams keliamų reikalavimų.
Tačiau į Mokslo tarybos vertinimą Šiaulių universitete atsižvelgta nebuvo – R. Paulausko atestacija docento pareigoms nebuvo peržiūrėta.
Nors ir universiteto rektorius dabar pripažįsta: „Buvo buvo šitokių dalykų, bet paskui man atrodo buvo papildomi jo kažkokie straipsniai ar kažkas“.
Atestuos ta pati komisija
Ir kas dabar galėtų paneigti, kad jei per 2009 metų atestaciją R. Paulausko mokslinei produkcijai nebuvo keliami griežti reikalavimai, tai per neeilinę atestaciją reikalavimų kartelė bus tokiame lygyje, kaip to reikalauja Šiaulių universiteto Mokslo darbuotojų ir dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti laikinieji nuostatai.
Juolab kad universiteto Senato Atestacijos komisijos pirmininkas Aloyzas Gudavičius, kurio vadovaujama komisija davė startą neeilinei R. Paulausko atestacijai jau docento pedagoginiam vardui, pripažįsta: „Senato komisija vertina tik formalų atitikimą, kokybinių dalykų ji nežiūri“.
Vadinasi, „kokybinius dalykus“ vertins ta pati Šiaulių universiteto Atestacijos ir konkurso komisija, kuri 2009 metais R. Paulauską jau vienbalsiai atestavo docento pareigoms.



