Asta VOLKOVAITĖ

Po Šiaulių universitete (ŠU) atlikto Valstybės kontrolės audito įžvelgta apskaitos trūkumų: neapskaityti Botanikos sodo augalai, be reikiamo leidimo išnuomotas universiteto turtas, už faktiškai nedirbtą laiką rektoriui ir prorektoriui išmokėtos solidžios pinigų sumos... ŠU prorektorius Donatas Jurgaitis laikosi kitos pozicijos ir su auditoriais nesutinka. „Universiteto darbuotojoms algos turi būti mokamos pagal abi sutartis ir komandiruočių metu”, - apie auditorių įvardytą ydingą tvarką atsiliepia D. Jurgaitis.

Valstybės auditorių išvadose teigiama, kad ŠU tinkamai neapskaitė viso valdomo turto: neapskaityti  Botanikos sodo augalai (vienintelis inventorizuotas sodo turtas – šuo), valstybei priklausančios patalpos išnuomotos be Aplinkos ministerijos sutikimo, tikrąja verte neįvertinti bei neapskaityti kultūros paveldo statinio statusą turintys Zubovų rūmai.

Auditoriai skelbia nustatę, kad prorektorius Juozas Pabrėža dalyvavo priimant sprendimus ir pats priėmė sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, kuriant autorinius kūrinius ir gaunant autorinį atlyginimą. Tyrimas dėl prorektoriaus veiklos perduotas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Kai visi aplink veržėsi diržus, ŠU rektorius Vidas Lauruška net komandiruočių metu gaudavo profesoriaus algą. Komandiruotės universitete - ne naujiena, tad vien už faktiškai nedirbtą laiką išmokėta daugiau kaip 24 tūkstančiai litų atlyginimo ir sumokėta arti 8  tūkstančių litų socialinio draudimo įmokų. 

Tokią tvarką dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų mokėjimo nusistatė pats ŠU, tad Valstybės kontrolės auditoriai šiuo atveju tegalėjo tik pateikti rekomendacijas – pasiūlyta keisti esamą tvarką, kad darbo užmokesčiui skirtos lėšos būtų naudojamos taupiai.

„Tarnybinių komandiruočių tvarka – ydinga. Apmokama už faktiškai nedirbtą laiką”, - taip 3-iojo audito departamento Panevėžio skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė vadina ŠU tvarką, kuria vadovaujantis universiteto darbuotojams mokėti pinigai už faktiškai nedirbtą laiką. 

„Tai valstybės biudžeto pinigai. Reikėtų juos panaudoti ekonomiškai ir taupiai. Pagal vieną darbo sutartį universiteto darbuotojas važiuoja į komandiruotę, o pagal kitą – jam mokamas atlyginimas. Čia nelabai gerai”, - įsitikinusi 3-iojo audito departamento Panevėžio skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.

Pinigai už faktiškai universiteto darbuotojų nedirbtą laiką atgal į valstybės biudžetą negrįš – darbo inspektoriai auditoriams pateikė išvadas, jog negalima uždrausti mokėti atlyginimą darbuotojui, jeigu šis į darbą neatvyko turėdamas darbdavio leidimą. Tačiau pažymėjo, kad lėšos turi būti naudojamos taupiai. 

Auditorės žodžiais, tokia tvarka ir skatina neekonomišką pinigų naudojimą. Beje, ŠU ne vienintelis šalyje, kuriame netaupiai naudoamos lėšos – auditoriai ir kituose universitetuose nustato panašaus pobūdžio pažeidimų. Valstybės kontrolės auditoriai teigia šiais metais žadantys krėsti ir daugiau šalies universitetų. 

ŠU prorektorius Donatas Jurgaitis nebuvo linkęs sutikti su auditorės nuomone, kad atlyginimų mokėjimas komandiruočių metu - netikusi tvarka.

„Dėstytojo alga mokama už tam tikro krūvio atlikimą. Tai nėra sėdėjimas kiekvieną dieną. Jeigu paskaita ar koks kitas darbas išpuola komandiruotės laiku, tai jis grįžęs atgal tą darbą vis tiek padaro. Kartais dėstytojų krūvis suplanuojamas tik vieną semestrą, kitą semestrą jis neturi nė vienos paskaitos. Tai koks čia pažeidimas? Jis darbą tai padaro. Mokslinį darbą turiu teisę dirbti sekmadieniais ir namuose. Ir kavinėje galiu eilėraščius rašyti”, - auditorių pastebėjimais piktinasi D. Jurgaitis.

Prorektoriaus klausėme, kaip nutiko, kad universiteto turtas liko neapskaitytas. „Mums naujiena, kad reikia įvertinti augalus ir gėles. Po šalnos jų gali ir nebūti”, - bandė komentuoti auditorių išvadas prorektorius. 

Negi iš tikrųjų Botanikos sodo augalai iš tikrųjų tokie lepūs, kad po žiemos jų gali nė vieno nelikti? Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės žodžiais, nors per žiemą kai kurių augalų nepavyksta išsaugoti, vėliau tenka kai kurias jų rūšis vėl išauginti iš sėklų, tad dauguma augalų ir toliau sėkmingai veši. Šiuo metu sode jų - apie 3 tūkstančiai.

Botanikos sodo direktorė A. Klimienė „Šiaulių naujienoms” teigė, kad sodo augalai buvo inventorizuoti, apskaityti. Esą tiesiog apskaitos dokumentuose duomenys buvę įrašyti ne į tą eilutę.

Ateinančiais metais augalų inventorizuotojai turėsią daug darbo – direktorės teigimu, pagal projektą bus gauta nauja augalų kolekcija.