Laikinasis rektorius D. Jurgaitis mano, kad Šiaulių universitetas turėtų ir gali išlikti kaip regioninis universitetas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių universiteto senatui vakar buvo pristatyta universiteto finansinė situacija, ateities perspektyvos bei rektoriaus veiklos ataskaita. Nors ilgametė skola vis dar viršija milijoną litų, bet tikimasi ją šiemet ženkliai sumažinti. Praėjusiais metais sutaupyti pavyko. Būsimų studentų tiek daug pritraukti, kiek jų buvo 2008 m., nebesitikima, bet ir mažesnio skaičiaus nei praėjusiais metais įstojusiųjų neturėtų būti, mano universiteto vadovai.
Finansinė našta
Šiaulių universiteto senatui praėjusių metų finansinę situaciją ir šių metų sąmatą pristatė vyriausioji universiteto finansininkė Irena Zakienė, kuri apsiribojo konkrečiai išvardydama skaičius bei išsakydama lūkesčius. Ilgametė universiteto skola yra kiek daugiau nei 2,5 mln. litų. Kaip ir praėjusius metus, taip ir šiuos pradėta su didele finansine našta.
Šių metų sąmatoje numatyta, kad šių metų įsiskolinimas turėtų siekti 1 mln. 52 tūkst. litų. Tačiau tikimasi, kad apie 1 milijoną sutaupyti pavyks. Prognozės gal ir realios – praėjusiais metais taip pat tikėtasi, kad metinė skola sieks 1,75 mln. litų, bet sutaupyti pavyko gana daug – 1,4 mln. litų. Šiemet taupymui ketinama pasitelkti vidinius rezervus.
Solidarus taupymas
Praėjusiais metais labiausiai sutaupyta iš ryšių paslaugų, transporto ir avalynės bei aprangos pirkimų. Nemažai prisidėjo ir faktas, kad tarpšventiniu periodu (po Kalėdų iki Naujųjų metų) visi darbuotojai išėjo neapmokamų atostogų. „Jeigu visi solidariai išeisime atostogų ir šiemet bent tokiam laikotarpiui, tą milijoną sutaupyti pavyktų“, - Senato nariams teigė laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis.
Pasak I. Zakienės, šių metų finansinė sąmata buvo sudaryta įvertinus realiai visas galimas pajamas, kadangi labai ženkliai buvo sumažinti valstybės ir kiti asignavimai. Tad fakultetų bei universiteto tarnybų prašoma apkarpyti bet kokius pirkimus. Tikimasi gauti lėšų ir iš tarptautinių projektų. Vis dėlto dalies įplaukų nebesitikima sulaukti. „Yra abejotinų skolų, iš kai kurių įmonių vargu ar atgausime pinigus“, - teigė I. Zakienė ir nurodė, kad tokių abejotinų skolų yra apie trečdalis milijono.
Skolingi studentai
Dalis nesumokėtų lėšų yra iš studentų – įmokos už studijas. Ši skola dabar sudaro 158 tūkst. litų. Praėjusių metų pabaigoje nesumokėjusių už studijas studentų buvo daugiau, tad ir skola buvo didesnė. Laikinasis rektorius D. Jurgaitis dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė, kad apmokėjimo tvarka bus keičiama ir tokių skolų dėl studentų vėlavimo ar nemokumo galbūt pavyks išvengti.
„Mes nesurinkome natūraliai tiek, kiek ir planavome. Nesurinkome iš tų studentų, kurie susirgo, baigė studijas, išvažiavo kitur, išėjo į kitą universitetą. Yra ir tokių bent pora“, - teigė D. Jurgaitis.
Tikslinis finansavimas
Nemažai vilčių dedama ir į tikslinio studijų finansavimo vietas. Pasak D. Jurgaičio, yra sudarytas 114 tikslinių studijų vietų sąrašas – trišalės sutartys tarp universiteto, verslo ar viešųjų įstaigų bei būsimų studentų. Studentai, sudarę tokią sutartį ir pasirinkę studijuoti sąraše esančią specialybę, gali tikėtis po studijų baigimo gauti darbo vietą – verslo įmonė ar viešoji įstaiga įsipareigoja įdarbinti studentą nustatytam laikui. Tačiau finansavimą turėtų skirti Švietimo ir mokslo ministerija.
„Tikiuosi, kad tikslinių vietų parėmimas bus nemažesnis nei praėjusiais metais. Pernai turėjome 32 vietas. Planuojame ir prašome žymiai daugiau, o kiek gausime, dar nežinau“, - teigė laikinasis rektorius.
Ateitis – regioninis universitetas
Iš aukščiausios šalies valdžios pusės buvo pasigirdusi neigiama nuomonė dėl Šiaulių universiteto ateities. Tačiau vėliau nuomonė pasikeitė. Laikinasis rektorius D. Jurgaitis tikina, kad Šiaulių universitetas turi išlikti kaip regioninis universitetas. Šiuo metu intensyviai ruošiamasi bandomajam Šiaulių regiono plėtros projektui – valstybė yra parengusi investicijas į šį regioną, jeigu plėtra pasiteisins, plėtros principai bus pritaikyti visos šalies regionams.
„Požiūriai, tiek Vyriausybės, Seimo, tiek ministerijos, yra teigiami. Žinoma, Vyriausybė ir kitos institucijos neskuba mūsų paremti. Bet mes turime nesnausti, rengti projektus, per projektinę veiklą pinigai turėtų ateiti. Aktyviai ruošiamės regioniniam projektui, matome savo vietą ten“, - pasakojo D. Jurgaitis.
