Eva Gliožerytė jau septynerius metus skrodžia vandenį. Pakankamai aukšta mergina savo ūgį puikiai išnaudoja plaukdama laisvuoju stiliumi ir nugara.

Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Monika SKISTENYTĖ

Talentingai Šiaulių plaukikei Evai Gliožerytei išvykus treniruotis ir mokytis į Plimutą, atsirado manančių, kad galbūt Eva galėtų būti dar viena olimpinė Lietuvos čempionė. Šiaulių „Delfino“ baseino direktorius Valerijus Belovas atvirai pasakoja apie sunkią sportininkų duoną ir jau ne vienerius metus trunkančius draugystės ryšius tarp Evos Gliožerytės ir olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės.

Į Plimutą – siekti aukštumų  
Šiaulių undinėle vadinama Eva Gliožerytė vandenį skrodžia jau septynerius metus. Merginai dabar penkiolika metų. Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė ir šiaulietė Eva Gliožerytė – vienmetės. Plaukikės ne tik priešininkės, tačiau ir draugės jau penkerius metus.
Valerijus Belovas nesikuklindamas dėsto plaukikės Rūtos Meilutytės privalumus ir trūkumus. „Ji yra neaukšta, o jos pėdos dydis yra 43 numerio. Žinoma, tai yra privalumas, nes tada plaukikė gali plaukti tarsi su lastais. Juk viskas plaukime yra paprasta. Žmogus vandenyje juda stumdamasis nuo vandens. Arba jis stumiasi su ranka, arba jis stumiasi koja. Ji puikiai plaukia brasu, nes yra tam sutverta. Ji atitinka visą šio plaukimo stiliaus charakteristiką“, - sako „Delfino“ direktorius. Eva Gliožerytė yra visai kitokio sudėjimo plaukikė. „Ji yra labai aukšta. Tai yra didelis jos pliusas. Žinoma, aukštam žmogui labai sunku suvaldyti koordinaciją. Ji plaukia laisvu stiliumi ir nugara. Šios plaukimo rungtys jai sekasi geriausiai“, - sako V. Belovas. Pasak jo, yra didelė tikimybė, kad Eva gali dalyvauti ir artimiausioje Rio de Žaneire vyksiančioje olimpiadoje.

Dvigubas išbandymas – ir moksle, ir sporte
Plimute treniruojasi ne tik Lietuvos plaukikai. Čia treniruojasi net 18 šalių sportininkai. Olimpinę čempionę paruošęs Jonas Ruddas treniruoja ir Evą Gliožerytę. Pamatęs Evos sugebėjimus, treneris užtikrino, kad iš šios sportininkės gali išaugti čempionė. „Kadangi Eva ir Rūta Lietuvoje buvo draugės, Rūtai išvažiavus į Plimutą, paprašiau, kad ji pakalbėtų su savo treneriu dėl galimybės atvažiuoti ir Evai. Tada Eva nuvažiavo mėnesį ten pasitreniruoti. Žinoma, norint mokytis Plimute, reikėjo ne tik puikių plaukimo rezultatų, tačiau ir mokslo žinių. Eva matematikos ir anglų kalbos egzamino iš pirmo karto neišlaikė“, - sako V. Belovas.
Evai Gliožerytei motyvaciją padėjo išlaikyti ne tik treneriai, bet ir tėvų parama. Abu jos tėvai – plaukikai. Pasak V. Belovo, jie labai norėjo, kad ir jų dukra taptų sportininke. Mama kiekvieną rytą dukrą vežiojo į treniruotes. Mažais žingsneliais Eva pasiekė ir Plimutą, dabar ją treniruoja geriausias treneris Anglijoje. Kol kas mokykla mokės už plaukikės mokslus Plimute, o pačiai Evai, pasak V. Belovo, reikės prisidėti nedaug. Eva su mama gyvena nebaigtame statyti name. Mama šiuo metu darbo neturi, todėl finansinė padėtis nėra gera.
Ir Eva, ir Rūta – panašaus likimo draugės. Abi vienmetės. Lietuvės treniruojasi pas tą patį trenerį Plimute. Tačiau skiriasi tik tuo, kad Eva gyvena tik su mama, o Rūta gyvena tik su tėčiu.     

Talentingų sportininkų – labai mažai
Šiuo metu Šiaulių „Delfino“ plaukimo baseiną lanko apie 270 plaukikų, kuriuos treniruoja aštuoni treneriai. V. Belovas skuba pabrėžti, kad ne visi į baseiną ateina siekti aukštumų. Vieni mėgsta tiesiog plaukti, o kiti siekia pergalių.
„Vaikai, kurie turi ir kitų užsiėmimų, į baseiną ateina tik porą kartų per savaitę ir treniruojasi su treneriu. Aišku, vaikų galėtų būti daugiau“, - sako V. Belovas. Pasak jo, kuo daugiau sportininkų, tuo didesnė tikimybė iš didžiulės masės rasti tikrų perliukų. „Dažnai apačioje lieka labai daug, o į viršų išplaukia tik vienetai“, - teigia direktorius. Jo manymu, tik dešimt procentų mokykloje esančių vaikų turi plaukimo talentą. „Tas procentas yra labai mažas. Jei galvosime Lietuvos ar pasaulio mastu, talentingų sportininkų procentas dar labiau sumažės“, - mano V. Belovas.

Sportininkui reikia ne tik talento, bet ir psichologinių bei genetinių savybių  
Geras plaukikas turi įdėti 99 proc. darbo ir turėti bent vieną procentą talento. V. Belovas su šiuo teiginiu sutinka ir pokalbio metu kaip gerą pavyzdį prisimena buvusį krepšininką, o dabar jau trenerį Valdemarą Chomičių. „Jis yra mažas žmogus, o pasiekė tokių aukštumų krepšinyje. Buvo juk ir tokių, kurie buvo aukšti, tačiau tokie ir liko, be jokių perspektyvų. Apie V. Chomičių žmonės kalbėdavo, kad jis ryte atsikeldavo, bėgdavo valandą krosą, po to du šimtus kartų aikštelėje į krepšį mėtydavo kamuolį, po to turėdavo pirmą ir antrą treniruotę, vėliau ateidavo pietūs. Po pietų jis vėl mėtydavo po du šimtus kartų kamuolį į krepšį ir bėgdavo dar valandą krosą. Tai buvo kartu ir talentas, ir darbas“, - sako V. Belovas.
Pasak jo, krepšinis yra tokia sporto šaka, kurioje kiekybė pereina į kokybę. „Lygiai tas pats vyksta ir, tarkim, imtynėse. Sportininkas taip viską išmoksta, kad ir iš miego ką tik pabudęs gali įveikti priešininką. Plaukime to visiškai nėra. Didelis plaukiko kilometražas dar negarantuoja sėkmės varžybose. Žinoma, yra tokių žmogaus savybių, kurios padeda priimti krūvį. Ir sportininkas po truputį gali tobulėti“, - teigia V. Belovas.

Pasak plaukimo baseino direktoriaus, plaukiko rezultatams įtakos gali turėti ne tik darbas ir talentas, tačiau ir raumens spalva. „Vokietijos mokslininkai ištyrė sportininkų raumens spalvą ir nustatė, kad jei raumuo yra tamsiai raudonas, tuomet plaukikas turėtų būti geras sprinteris ir puikiai plaukti trumpas distancijas. Jei raumens spalva yra rausva, tuomet sportininkas gali plaukti ilgas distancijas. Žinoma, kiekvienas žmogus gali išmokti plaukti dėl savęs, tačiau ne visi gali varžytis dėl apdovanojimų“, - teigia direktorius.

Valerijus Belovas sako, kad yra didelė tikimybė, kad Eva Gliožerytė gali dalyvauti artimiausioje Rio de Žaneire vyksiančioje olimpiadoje.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.