Žiniasklaida jau seniai mirga pranešimais, kad Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus nariai niekaip neranda bendros kalbos, dirba susiskirstę į atskiras stovyklas. Įrodymų toli ieškoti nereikia: Šiaulių miesto taryboje prie valdančiosios daugumos prisijungė tik vienintelis jaunasis šios partijos atstovas Domas Griškevičius, tuo metu kiti socdemai, diriguojami eksmero Justino Sartausko, pareiškė, kad dirbs opozicijoje. „Senieji vilkai“ jaunojo politiko „išsišokimu“ liko baisiai nepatenkinti: esą šis pažeidė partijos statutą, todėl jį reikia mesti iš partijos. Tiesa, planas neišdegė – Etikos ir procedūrų komisija tokį prašymą atmetė. Matyt, socialdemokratų galvose jau sukasi naujas planas. Vakar vakare vykusio Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus narių susirinkime svarstyta, gal vis dėlto verčiau šlietis prie valdančiosios daugumos.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Seks D. Griškevičiaus pėdomis?
„Šiaulių naujienos“ pasiteiravo, kaip čia nutiko, kad į darbotvarkę teko įtraukti tokį klausimą. Viskas dėl to, kad partija miesto Taryboje išsibarsčiusi? „Čia yra partijos Tarybos sprendimas. Kadangi pagal partijos statutą, ar partija eina į valdančiąją daugumą, ar į opoziciją, sprendžia skyriaus taryba, turi būti tas balsavimas“, – lakoniškai atsakė Seimo narys, Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Edvardas Žakaris.
Kiek anksčiau socialdemokratų lyderis Šiauliuose viešai pasisakė, jog jaunojo bendrapartiečio D. Griškevičiaus elgesys jam – lyg partijos išdavystė. Pasmalsavus, ar tokios pat nuomonės jis yra ir dabar, nieko naujo nesužinojome. E. Žakaris atsisakė komentuoti praėjusius įvykius ir pasiūlė palaukti, kol bus priimtas partijos tarybos sprendimas dėl prisijungimo prie valdančiosios daugumos. „Penktadienį galėsiu pakomentuoti“, – prižadėjo jis.
Tuo metu D. Griškevičius ir toliau mano, kad Socialdemokratų partija per rinkimus gavo daugiausiai balsų ir tie žmonės, kurie balsavo už šią partiją, tikrai balsavo ne dėl to, jog ji būtų opozicijoje, o dėl to, kad sudarytų valdančiąją koaliciją.
„Žmonės turbūt tikėjosi, kad įgyvendinsime savo sprendimus, savo programines nuostatas. Man atrodo, kad galime rėkti „Kaip dangus griūva!“ būnant opozicijoje arba galime daryti, pabrėšiu, sunkų darbą ir ateiti į plačią koaliciją. Ten juk yra ta vieta, kur mes galime įrodinėti savo tiesas ir savo požiūrį. Tad laikausi nuomonės, kad toks kelias teisingiausias, tiek pateisinant mūsų rinkėjų lūkesčius, tiek įgyvendinant socialdemokratines vertybes“, – sakė D. Griškevičius.

Tektų sulaukti visų malonės
Sutikite, kiek keista, kai vienos partijos atstovai priklauso ir pozicijai, ir opozicijai. Ar tai apskritai nepažeidžia įstatymų? „Įstatymas to neapriboja ir nedraudžia. Čia jau jų vidaus reikalas... Tai tik parodo, kad nėra vienybės partijoje“, – tvirtino Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis.
Jam antrino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas: „Įstatymams tikrai nenusižengiama. Gali būti nusižengiama nebent tam tikrai partijos vidinei tvarkai. Pozicija, kad vienas čia, kitas čia – ir normalu, ir nenormalu. Jeigu šita partija veiktų normaliai, tai pas juos tokios situacijos nebūtų. Vadinasi, kažkas partijos viduje negerai.“ Be to, miesto merą stebina tai, jog premjeras po rinkimų viešai pareiškė, kad socialdemokratai turi dalyvauti valdančioje koalicijoje, tačiau šios partijos Šiaulių skyriaus „senieji vilkai“ priėmė priešingą sprendimą.
Tačiau įsivaizduokime, kad socdemai susirinkimo metu galiausiai nusprendė, jog reikia nusilaužyti ragus ir jungtis prie valdančiosios daugumos. Ar visi keliai jiems būtų atviri? „Tai būtų jų valia. Ir tada reikėtų žiūrėti, kokia yra koalicijos valia. Nes dabar aš nebesu vienas. Kai aš vedžiau procesą dėl koalicijos sudarymo, tada kviečiau ir vienus, ir kitus. Ir tada tas procesas buvo lygus vienas kito atžvilgiu. O dabar jau yra susiformavusi koalicija, kuri puikiausiai veda procesą ir pasiekia, ko nori. Todėl kaip koalicija pažiūrės į tokią galimybę, tai jau nebe vien mano atsakymas“, – tvirtino A. Visockas. Netrukus pridūrė, kad, jo nuomone, priimti socdemus į poziciją būtų pragmatiškas sprendimas – galbūt taip pavyktų sumažinti perdėtą jų pyktį, kuris esą kenkia partijos įvaizdžiui.