Su giliu liūdesiu ir užuojauta pranešame, kad nuo šiandien galime prarasti tai, ką iki šiol mieste turėjome geriausio. (Prarastųjų sąrašas pridedamas: Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys jo pavaduotojos Daiva Matonienė ir Alma Javtokienė bei Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas).

Lapkričio 25-27 dienomis parodoje „Šiauliai’ 10“ lietuviai rodė visa tai, ką turi geriausio, o užsieniečiai mezgė santykius, rašėsi sutartis ir pirko. Kas siūlė plytas, kas tapetus, o kas – miltus, saldainius ir alų. Šiaulių miesto savivaldybė irgi pristatė tai, ką turi geriausio. Oficialiame parodos leidinyje išvardytas geriausių Šiaulių miesto savivaldybės produktų, kurie buvo ir dar bus pristatomi laisvajai rinkai, sąrašas.

Lapkričio 25-ąją Šiaulių savivaldybė pristatinėjo vicemerę Daivą Matonienę. 1973-iųjų laidos, nebenauja, politiškai naudota, gerokai papudruota, bet dar tinkama plačiajai vartotojų rinkai. Lapkričio 26-ąją parodos dalyviams buvo pristatyta antroji, bet tikrai ne blogesnė vicemerė Alma Javtokienė. Ką ji veikia Šiaulių savivaldybėje, dorai niekas nežino. Bet užtenka ir to, kad tautai padovanojo Robertą Javtoką.

Dar vienas Šiaulių savivaldybės užaugintas ir sunokintas „fruktas“ - meras Genadijus Mikšys parodos dalyviams pristatomas šiandien, lapkričio 27-ąją. Tas tai apskritai – fenomenas Šiaulių padangėje. Ši nacionalinė vertybė net pati apie save kalba trečiuoju asmeniu. „Didžiuojamės visais mūsų kandidatais“, - apie save rašo G. Mikšys. Panašiai, kaip amžinatilsį Rusijos caras Aleksandras 2-asis. 

Viso, ką Šiauliai turi geriausio, pristatymą vainikuos (cituojame reklaminį parodos leidinį): „Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Plekys“. Iki šiol komisariatui vadovavo Šlekys, bet kas ten žino. Gal žmogus pavardę pasikeitė, taip savikritiškai pabrėždamas, kad jo galvoje – vien priplėkusios mintys veisiasi. Suprask kad nori tuos menininkus... Kita vertus, kas gali paneigti, jog tai – naujas Šiaulių policijos komisariato viršininkas. Ir išmintingoji policijos atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė niekam apie tai nepranešė, šią žinią laikydama parodai. Kitaip sakant, Rimvydas Plekys turėjo tapti ir tapo parodos vinimi.

Jau porą savaičių įtariau, kad Šiaulių policijos komisariate padvelkė permainų vėjais. Ypač po to, kai policija viešai pasiskelbė parduodanti mušamuosius instrumentus. Nepatikslino, ar iš humaniškų sumetimų, ar dėl to, kad turi antrą, naują mušamųjų komplektą.

Kadangi visą parduodamą mušamųjų komplektą įvertino 50 litų, akivaizdu, kad įnagiai – gerai nusidėvėję ir rimtam mušimui nebenaudotini. Na, gal nebent tiktų kokiam striptizo klubui ar sado-mazo žaidimų ištroškusiems piliečiams. Pavyzdžiui, gal koks nusidėvėjęs odinių rūbelių komplektas, kurį iš vienos pagyvenusios pareigūnės seifo iškrapštė išdykėliai kolegos. Antrankiai, ištaigingi, išmaningi bananai, ašutiniai, odiniai rimbai bei panašūs mušamieji padargai, kuriais narsūs pareigūnai atskleidžia sunkiausius nusikaltimus. Kaip istorijoje apie briedį.

Susirinko įvairių šalių policijos pareigūnai į simpoziumą (išvertus iš graikų kalbos – pagėrimas) ir nusprendė pasivaržyti. Duota užduotis nueiti į mišką ir atvesti briedį. Kieti amerikonų riešutėliai – policininkai po pusvalandžio atitempia antrankiais surakintą miškų galiūną briedį. Britų džaimsai bondai po pusdienio pristato raguotį. Išeina į miškus Šiaulių policijos komisariato narsuoliai su Čaku Nenorisu priešakyje. Grįžta po dviejų dienų, susiglamžę, nesiskutę, pachmielni kaip šernai. Atitempia už ausų zuikį.

- O kur briedis? - klausia teisėjas.

Zuikis:

- Briedis, aš briedis, tik nebemuškit!

Kitą kartą į simpoziumą susirinko kriminalistai iš Amerikos, Prancūzijos ir Šiaulių. Padavėjas atnešė keptą vištą, o simpoziumo dalyviai varžosi, kuris gali daugiau pasakyti apie vištą. Amerikonas išvardija, kiek vištai buvo metų, kokia „kombichorma“ šerta, kokioje šalyje auginta ir nugalabyta.

Prancūziokas įkiša pirštus į vištos pilvą ir ima vardyti, kokiuose vynuose vištytė troškinta, kokiuose vynuogynuose ir kuriais metais tie vynai pagaminti. Eilė ateina šiauliečiui, gudriajam ir visų kriminalinių elementų siaubui Čakui Nenorisui. Paprastai jis per dvi savaites nusikaltimus ištiria, bet šįkart paprašo užsieninių kolegų pasišalinti pusvalandžiui. Grįžta po pusvalandžio, o mūsų Čakas išsitraukia visą paklodę užrašų:

 - Čia ne višta, o gaidys, iš kiaušinio išsirito gegužės penkioliktąją, pagal horoskopą – jautis, augo Petro Antanaičio ūkyje, Alksnynės kaime, su vištomis reikalų neturėjo – mirė nekaltas...

Kolegos stebisi, iš kur tokia informacija, o Čakas sako:

- Pats prisipažino.

Tad nenuostabu, kad Šiaulių policininkai, remiantis jų oficialiomis ataskaitomis, ištiria daugiau kaip šimtą procentų nusikaltimų. Tai yra, daugiau, nei jų padaroma. 

Taigi su giliu liūdesiu ir užuojauta pranešame, kad nuo šiandien prarasime tai, ką iki šiol mieste turėjome geriausio – G. Mikšį ir jo pavaduotojas A. Javtokienę bei D. Matonienę (niekada nesupratau, kuo jos skiriasi) ir galimai priplėkusį Šiaulių policijos vadą R. Plekį. Galvą guldau – nupirks kokie baltarusiai, „optom“ visus ir „v roznicu“, tiek mes ir tematysime mūsų geriausiuosius. „Fruktus“.