Jei gyventojai rūšiuotų atliekas, į sąvartyną patenkančių atliekų srautas sumažėtų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas JANULIONIS
Šiaulių regiono savivaldybėms sumokėjus dalį įsiskolinimo ir atsiradus galimybei atsiskaityti su rangovu, ŠRATC pagaliau galės šiukšles kaupti antrojoje sąvartyno sekcijoje.
Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno antroji sekcija yra pilnai įrengta ir tinkama eksploatacijai, patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo komisija. Kaip jau skelbėme, Šiaulių regiono sąvartyne buvo susidariusi kritinė situacija: jeigu iki vasario vidurio būtų nepavykę atidaryti antrosios sekcijos, gabenti atliekų būtų nebebuvę kur, nes atliekos pirmojoje sąvartyno sekcijoje jau lipa per kraštus – per penkerius metus nuo pastatymo ji buvo pripildyta iki viršaus. Dėl lėšų stygiaus antrosios sąvartyno sekcijos statytojas UAB „Plungės lagūna“ buvo sustabdęs objekto atidavimą ŠRATC, nes nebuvo garantijų, kad užsakovas bus pajėgus atsiskaityti. Bankai dėl tos pačios priežasties taip pat nesutiko suteikti 4 milijonų litų siekiančios paskolos. Dėl gresiančios ekologinės katastrofos Šiaulių regiono gyventojų kaltinamas ŠRATC ir jo dalininkai jau svarstė, kad atliekos iš Šiaulių regiono laikinai būtų vežamos į Panevėžį, tačiau tai būtų lėmę rinkliavos už atliekų išvežimą didėjimą gyventojams.
Sumokėtos pirmos įmokos
UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas „Šiaulių naujienas“ patikino, kad pirmos dvi įmokos už objektą, siekiančios 3,7 mln. litų, yra gautos, tad su ŠRATC pasirašyta Aukštrakių sąvartyno antrosios sekcijos perdavimo sutartis. ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Karolina Kiesienė taip pat patvirtino, jog UAB „Plungės lagūnai“ jau sumokėtos pirmosios įmokos, tačiau likusi trečioji – kol kas nepervesta.
„Pirmoms įmokoms pinigai gauti savivaldybėms sumokėjus skolas“, – tvirtino ŠRATC direktoriaus pareigas laikinai einantis Vidmantas Komas. „Visos savivaldybės, kaip dalininkės, skyrė dalį pinigų, kad sąvartynas būtų eksploatuojamas“, – tęsė laikinasis direktorius. Paskutinę įmoką, siekiančią beveik 800 tūkst. litų, žadama sumokėti iki vasario 28 dienos.
Anot V. Komo, kadangi darbai buvo atlikti operatyviai, suspėta išspręsti finansinius nesklandumus - Šiaulių regiono gyventojai gali būti ramūs, kad sąvartynas dirbs kokybiškai.
Antrosios sekcijos užteks ilgiau
„Specialistų apskaičiavimais, antrojoje sekcijoje bus galima talpinti 390 300 m3 komunalinių atliekų, iš kurių 50 tūkst. m3 sudarys asbesto turinčios atliekos. Iš viso antrosios sekcijos plotą sudaro 2,6 ha“, – sako ŠRATC atstovė K. Kiesienė.
Prognozuojama, kad antrosios sekcijos, kaip ir pirmosios, užteks penkeriems metams, tačiau, įrengus mechaninio-biologinio atliekų (MBA) apdorojimo renginius, yra galimybė, kad sąvartynas tarnautų iki aštuonerių metų. K. Kiesienė sako, kad prie sąvartyno ilgaamžiškumo gali prisidėti ir gyventojai. „Jei gyventojai rūšiuotų atliekas, į sąvartyną patenkančių atliekų srautas sumažėtų. Tokiu būdu Aukštrakių sąvartyno antroji sekcija užsipildytų lėčiau“, – sako ji.
Problemų vis dar yra
Išsprendus Aukštrakių sąvartyno bėdas ŠRATC problemos dar nesibaigia. Vis dar neaiškus lieka mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginių statybos klausimas. Dėl banko „Snoras“ bankroto įšaldytų 13 mln. Europos Sąjungos paramos fondo lėšų stringa atliekų perdirbimo gamyklos statyba, kurioje būtų rūšiuojamos komunalinės atliekos. Bendro projekto, kuris apima mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo įrenginių statybą, vertė siekia 54 mln. litų. Tačiau dėl 13 mln. litų įšaldytų banke antroji galimybių studija numatė statyti tik mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriems ŠRATC turimų pinigų užtenka. Pastačius MBA įrenginius į antrąją sąvartyno sekciją patektų mažiau atliekų, tačiau dėl vadinamojo „vartų mokesčio“, kuris būtų skaičiuojamas už vieno pilno atliekų sunkvežimio įvežimą, gyventojams didėtų rinkliava už atliekų surinkimą. Šiuo metu aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atlieka ŠRATC pateiktos antros galimybių studijos vertinimą.
