2014 metais Šiaulių mieste socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000-čiui gyventojų siekė 33,1 proc.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Lietuvoje nedarbas mažėja, o skirtumas tarp regionų traukiasi. Stabilizuojasi emigrantų srautai, juos vis labiau atsveria atvykstančiųjų ir neemigruojančiųjų srautas. Visose regionuose mažėja socialinės paramos poreikis, vertinamas kaip socialinės pašalpos, kompensacijų būsto išlaikymui ir nemokamo mokinių maitinimo gavėjų skaičius. Tokius duomenis atskleidė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje atliktos savivaldybių analizės rezultatai.
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, pastaroji tendencija gali būti patvirtinimas, kad didesnė vietos sprendžiamoji galia gali duoti ir didesnės naudos.
„Artėjantys merų ir savivaldybių tarybų rinkimai gyventojams gali tapti paskata aktyviau išreikšti savo lūkesčius sulaukti vietos specifiką atitinkančių optimizuojančių sprendimų, susijusių su būsto išlaikymu, komunalinių paslaugų ūkiu bei kova su nedarbu“, – sakė O. Bložienė.

Šiauliai pagal bedarbių skaičių penkti
Per metus trijose savivaldybėse nedarbas liko beveik nepakitęs, tačiau statistiškai – sumažėjo visose. Dviejose savivaldybėse nedarbas sumažėjo dvigubai daugiau nei vidutiniškai šalyje – tai Kalvarijos savivaldybėje ir Kelmės rajone.
Didžiausias nedarbas pernai metų pabaigoje buvo Jurbarko, Zarasų, Alytaus, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur jis svyravo nuo 16 iki beveik 18 proc. Mažiausiai bedarbių turėjo Kretingos ir Trakų rajonai, taip pat Elektrėnai, Šiauliai, Vilnius ir Neringa, kur nedarbo lygis sudarė nuo 5,5 iki 6,7 proc.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje per 2014 m. išaugo 2,5 proc. (2013-ųjų pokytis – 4 proc.). Tačiau vertinant atskiras savivaldybes, teigiamas poslinkis pastebimas tik didmiesčiuose ir kurortuose, nes 49 savivaldybėse ūkio subjektų skaičius mažėjo. Neringos, Palangos, Birštono ir Druskininkų savivaldybės išsiskiria verslumu – čia 1000-čiui gyventojų išduodama daugiausiai verslo liudijimų šalyje.
Bendras verslo liudijimų skaičius pernai išaugo 12 proc. (2013 m. – 4 proc.). Tarp besiverčiančių veikla pagal verslo liudijimus pensininkų daugiausia kurortuose, o tarp jų pirmauja Palangos miestas. Daugiausiai taip bandančių uždirbti bedarbių Alytaus mieste, Šiaulių, Šalčininkų ir Kelmės rajonuose. Tuo tarpu tokiu būdu papildomai uždarbiaujama dažniausiai Birštone ir Druskininkuose.

Už komunalines paslaugas mokame mažiau
„Sritis, kurioje norėtųsi matyti geresnių rezultatų ir sulaukti vietos specifiką atitinkančių optimizuojančių sprendimų, – būstų išlaikymas ir komunalinių paslaugų ūkis“, – išskyrė O. Bložienė.
Lyginant su 2014-ųjų metų pradžia, šiemet didžiausių ir mažiausių komunalinių paslaugų tarifų mokėtojai beveik nepasikeitė. Brangiausiai komunalinės paslaugos kainuos Prienų, Neringos ir Pakruojo rajono gyventojams, pigiausiai – Pasvaliui, Rokiškiui ir Kauno miestui.
Per trejus pastaruosius metus, kai buvo stebimi tarifų pokyčiai, šilumos energija labiausiai atpigo Šiaulių regione, Jonavoje, Marijampolėje ir Jurbarke. Tuo tarpu Neringoje, Panevėžio rajone, Elektrėnuose ir Rietave šilumos energijos tarifai per trejus metus išaugo. Šaltas vanduo per trejus metus brango 35 savivaldybėse, labiausiai – Anykščių, Radviliškio ir Lazdijų rajonuose, tuo tarpu labiausiai atpigo Skuodo ir Prienų rajonuose.
Pigesniu karštu vandeniu džiaugiasi 31 savivaldybė, labiausiai jis pigo Šiauliuose ir Kaune, brango – Kelmės ir Ignalinos rajonuose.

Kompensacijos būstui, nemokamam maitinimui
Per 2014 m. socialinės pašalpos gavėjų skaičius mažėjo visose savivaldybėse. Šalies mastu – 26 proc. Pernai vidutiniškai 10 proc. kiekvienos iš šių savivaldybių gyventojų gavo socialinę pašalpą: Šalčininkų, Anykščių, Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos. Mažiausiai socialinių pašalpų – Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje.
Labiausiai gavėjų skaičius sumažėjo Kelmės, Kretingos ir Švenčionių rajonuose. Tačiau net mažiausiai susitraukęs gavėjų skaičius Vilniaus mieste siekė – 14 proc.
Socialinės paramos poreikis labiausiai išaugo Birštone, Visagine ir Varėnos rajonuose – daugiau nei 50 proc. Dažniausiai kompensacijos skirtos būsto išlaikymui, nemokamam maitinimui. Būsto išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius per metus – 8 proc. Labiausiai kompensacijų būstui išlaikyti gavėjų skaičius sumažėjo Kelmės ir Zarasų (50 proc.)., trečdaliu – Pasvalio rajonuose, daugiau nei ketvirtadaliu – Ukmergės ir Šilutės rajonuose.
Per metus Lietuvoje sumažėjo moksleivių, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas mokyklose, – 17 proc. Didžiausias šios paramos formos poreikis buvo didmiesčių rajonuose – ten nemokamas maitinimas skiriamas 80 proc. besimokančiųjų.

Šiaulių regionas tuštėja
Taigi, Lietuvoje centralizacijos procesai ir gyventojų koncentravimasis ekonominiuose ir pramoniniuose šalies centruose vyksta nevienodai. Tačiau anot finansų ekspertės, teigiami ekonominiai poslinkiai, artimiausioje ateityje turėtų sustiprinti ir Šiaulių apskrities pozicijas.
„Tiesa, spartesnis atsitiesimas galimas tik tuomet, jei bus susitvarkoma su pagrindiniais regiono iššūkiais – nedarbu ir emigracija. Kelmėje kova su nedarbu vyko sėkmingiau ir čia bedarbių skaičius tirpo dvigubai sparčiau nei vidutiniškai šalyje.
Prie nepalankių aplinkybių galima priskirti ir palyginti nedidelį gyventojų verslumą – Radviliškis, Pakruojis ir Akmenė sudaro trejetuką savivaldybių, kuriose verslo liudijimų 1000 gyventojų išduodama mažiausiai. Visa tai turi įtakos faktui, kad iš dešimties savivaldybių, kuriose per ketverius pastaruosius metus labiausiai sumažėjo gyventojų skaičius, net penkios yra Šiaulių apskrityje“, – svarstė ekspertė.
Jos teigimu, tuštėjančio regiono viltis galėtų būti grįžtantys emigrantai ir patrauklios studijų galimybės šalies jaunimui, taip pat tiesioginės užsienio investicijos.
„Vis dėlto kol šalyje yra 60 savivaldybių, netolygus ekonominis vystymasis ir miestų-vaiduoklių perspektyva nėra niekam į naudą. Intensyvesnė vidaus migracija galėtų prisidėti mažinant regioninius skirtumus“, – pabrėžė O. Bložienė.