Šiaulių profesinio rengimo centre priėmimas yra geresnis nei šalies vidurkis – gauta apie 700 prašymų iš 1175 galimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Universitetai ir kolegijos jau skaičiuoja pirmakursius, o priėmimas į šalies profesines mokyklas dar tik įpusėjo: prašymus, kaip informuoja Švietimo ir mokslo ministerija, padavė daugiau nei 8,3 tūkst. kandidatų – beveik pusė visų galimų priimti mokinių. Šiaulių profesinio rengimo centre priėmimas yra geresnis nei šalies vidurkis – gauta apie 700 prašymų iš 1175 galimų.
Planuojama priimti per tūkstantį jaunuolių
Šiaulių profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėjas Arvydas Labunskis teigia, kad prašymų priimti mokytis skaičius padaugėja rugpjūčio pabaigoje, kai baigiasi papildomas priėmimas į universitetus ir kolegijas. Tokia yra daugiametė tendencija, to paties tikimasi ir per šių metų stojimą.
„Šiais metais planuojame priimti 1175 jaunuolius. Šis skaičius, kurį vadiname valstybės užsakymu, jau keleri metai nesikeičia. Tačiau turiu pripažinti, kad jei užpernai šį planą įvykdėme, tai pernai jau nesurinkome šimto – priėmėme 1075. Manome, kad ir šiemet bus panašiai. Bet, turint omeny, kad mokinių skaičius šalyje įspūdingai mažėja, manau, tai yra normalu“, - sako A. Labunskis.
Populiarios ir tradicinės, ir naujos specialybės
Vystymo skyriaus vedėjo teigimu, sprendžiant pagal dabar pateiktų prašymų skaičių, populiariausios specialybės yra tos pačios: automobilių remonto ir priežiūros bei kirpėjo specialybės. Statybos ir mechanikos skyriuje populiariausia tarp baigusiųjų pagrindinę mokyklą yra apdailininko (statybininko) specialybė. Šios specialybės grupė jau suformuota.
Kartu A. Labunskis pastebi, kad šiemet labai pagerėjo situacija Prekybos ir verslo skyriuje. Vis daugiau turinčių vidurinį išsimokslinimą jaunuolių renkasi elektroninės prekybos agento, baigusieji 10 klasių – sandėlininko-operatoriaus bei pardavėjo ir barmeno specialybes, kartu įgyjant vidurinį išsilavinimą ir jo neįgyjant. Tai susiję su tuo, kad minėtas skyrius pastaraisiais metais labai atsinaujino ir įdiegė naujausias technologijas.
Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių profesinio rengimo centre atidarytas modernia įranga aprūpintas Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorinis praktinio mokymo centras. Jame turi galimybę mokytis ne tik Šiaulių profesinio rengimo centro, kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bet ir universitetų, kolegijų studentai, tobulinti savo prekybos įgūdžius ir kelti kvalifikaciją visi norintieji. Tai vienas iš 42 sektorinių praktinio profesinio mokymo centrų, numatytų įkurti Lietuvoje.
Kol kad daugiau – turinčiųjų pagrindinį išsilavinimą
Kol kas mažiau yra stojančiųjų, kurie jau turi vidurinį išsilavinimą, bet rugsėjo pirmajai jų skaičius turėtų, kaip rodo ilgametė Šiaulių profesinio rengimo centro patirtis, gerokai padidėti. Panaši ir Lietuvos statistika – tik trečdalis iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse mokyklose yra įgiję vidurinį išsilavinimą.
„Šiuo metu pas mus daugiau stoja tų, kurie neturi vidurinio išsilavinimo, bet nori įgyti specialybę ir vidurinį išsilavinimą, - sako A. Labunskis. - Tačiau ir turintieji vidurinių mokyklų baigimo brandos atestatus jau kitaip vertina mokymąsi profesinėje mokykloje – jie žino, kad čia ne tik galima išmokti amato, praktinių įgūdžių, bet ir įgyti platesnį išsimokslinimą.“
Nors daugiau kaip 70 Lietuvos profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų, pasak A. Labunskio, Šiaulių profesinio rengimo centras konkurencijos nejaučia, nes čia rengiami regionui reikalingi specialistai, įsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją.
„Kol kas teritorinė darbo birža nepateikė informacijos apie mūsų šių metų absolventų įsidarbinimą – matyt, ji bus jau rugsėjį. Tačiau nemanau, kad tendencijos būtų labai pasikeitusios palyginti su praeitais ir užpraeitais metais, kai darbo biržoje registravosi jų pakankamai nedidelis procentas. O kita vertus, vertėtų išanalizuoti, kokios buvo to registravimosi priežastys“, - sako Šiaulių profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėjas A. Labunskis.
