Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovės Rasos Jasmontienės nuomone, tiesiog užmiršta pagrindinė mokyklų tinklo pertvarkos idėja – sudaryti vaikams ir ugdymui kuo geresnes sąlygas, o viskas nukreipta tik į tai, kad būtų kuo mažesnis švietimo finansavimas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Trečiadienį kelių Zarasų rajono mokyklų pedagogų pradėto neterminuoto streiko atgarsiai pasiekė ir Šiaulius, kur mokyklų tinklo pertvarkos klausimai politikų irgi sprendžiami neatsižvelgiant į visuomenės, mokyklų bendruomenių – mokytojų ir mokinių – poreikius.
Palaikomas Zarasų mokytojų streikas
Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė trečiadienį teigė, kad streikuojančius Zarasų pedaAgogus susivienijimas palaiko, ruošiasi viešai dėl to paskelbti pareiškimą. Ir nesvarbu, kad nėra galimybių šiame streike patiems šiauliečiams dalyvauti.
„Zarasuose mokytojai ne pirmus metus priešinasi mokyklų tinklo pertvarkai, bylinėjasi su Savivaldybe, kai tuo tarpu kuriuose šalies miestuose ir rajonuose nuolankiai pasiduodama politikų užmačioms ir taupymo vajui, - sako R. Jasmontienė. - O juk rajonuose ta pertvarka yra žymiai skausmingesnė nei miestuose, nes uždarius kaimo mokyklas, vaikai turi tabaluotis autobusiukais iki rajonų centrų, dėl to ne tik mokytojai atleidžiami iš darbo.“
Ministrui rengiamos „išleistuvės“
Nors Šiaulių pedagogų profsąjungos neturi galimybių nuvykti į Zarasus palaikyti kolegų, vis dėlto penktadienį jų atstovai ruošiasi važiuoti į Vilnių, į žemaičių mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos, ir ten palaikyti zarasiškius.
„Žemaičiai daro išleistuvių mitingą ministrui Gintarui Steponavičiui, kad vėl išskaičiuotų visas problemas, bėdas, kurių jis pridarė per savo kadenciją, ir vėl iškeltų tuos pačius reikalavimus, kurie buvo kelti įspėjamajame streike, dėl visiško nesitarimo, nederinimo su dirbančiaisiais priimamų sprendimų, dėl 18 pamokų etatinio krūvio nesudarymo, dėl kvalifikacijos kėlimo dokumentų nederinimo ir jų skuboto priėmimo“, - vardija R. Jasmontienė „ministro išleistuvių“ mitingo darbotvarkę.
Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovės teigimu, pati didžiausia problema yra ta, kad vis dar nepakeista mokinio krepšelio metodika, o iš tokio švietimo finansavimo ir kylančios visos kitos tinklo pertvarkos problemos.
„Dabar kuo daugiau krepšelių gauni ir kuo daugiau vaikų pritutini į vieną klasę, tuo tu daugiau sutaupai valstybės pinigų, - piktinasi Rasa Jasmontienė. - Tačiau kokios yra mokymosi sąlygos, kokia yra ugdymo kokybė ir kokios yra mokytojui darbo sąlygos su 30–32 mokiniais vienoje klasėje. Jau ir taip ugdymo kokybė Lietuvoje tragiškai krenta – vaikai yra beraščiai.“
Šiaulių politikams vaikai irgi nerūpi
Sudėtinga situacija yra ir Šiauliuose, kur, deja, mokytojų profesinės sąjungos turi labai mažai narių ir todėl neturi jėgos, kad galėtų pakovoti, tačiau stengiamasi priešintis tam, kad valstybės lėšų taupymo vardan visi mokiniai nebūtų suvaryti į kokias penkias mokyklas.
„Tačiau iš tikrųjų einama link to, nes mūsų politikai tik žiūri, kaip sutaupyti pinigus, - sako R. Jasmontienė. - Šią kadenciją aiškiai ir visiškai nevienareikšmiai apie tai paskutiniame darbo grupės posėdyje kalbėjo ir meras: girdi, jeigu mokykla talpina iki dviejų tūkstančių mokinių, tai kodėl negalima tiek jų ir sutalpinti. Vadinasi, mokyklos turėtų dirbti dviem pamainomis kaip senais laikais?! Tiesiog politikai nesuvokia, kad dabar vaikams reikia ir kompiuterių klasių, ir skaityklų, ir salių, ir žaidimų kambarių, ir erdvių su interaktyviomis lentomis, nors įrengiant prekybcentrius ir vištides, laikomasi europinių standartų.“
Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovės nuomone, tiesiog užmiršta pagrindinė mokyklų tinklo pertvarkos idėja – sudaryti vaikams ir ugdymui kuo geresnes sąlygas, o viskas nukreipta tik į tai, kad būtų kuo mažesnis švietimo finansavimas. Tai yra, sugrūsti po trisdešimt vaikų į kiekvieną klasę, nors tokiu atveju pagal europinius standartus joje turėtų dirbti mokytoja su pagalbininku.
„Mes, kaip mokytojų atstovai, griežtai priešinamės tokiems dalykams, o politikai į mokinio gerovę ir į mokytojo darbo sąlygas net nesiruošia atsižvelgti. Tai yra dabar labai didelė bėda ir todėl reikia su tuo kovoti“, - sako R. Jasmontienė.
