Garbios 85-erių metų sukakties proga pasveikintas Šiaulių miesto garbės pilietis B. Prėskienis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje Šiaulių meras garbios 85-erių metų sukakties proga pasveikino Lietuvos kalbininką, literatūros tyrinėtoją, humanitarinių mokslų daktarą, profesorių, Šiaulių miesto garbės pilietį Bronių Prėskienį.
B. Prėskienis, daugiau nei penkiasdešimt savo gyvenimo metų paskyręs Šiauliams, padėkojo už sveikinimus ir palinkėjo miestui plėstis bei vystytis, valdininkams – būti sąžiningiems ir doriems, o šiauliečiams – labai daug nesiskųsti, nes gyvenimas tik gerėja.

Šiauliams paskyrė daugiau nei 50 metų
B. Prėskienis gimė 1930 m. birželio 14-ąją Bugonyse, Alytaus r. 1949 m. jis baigė Merkinės gimnaziją, o 1949 – 1953 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1953 m. B. Prėskienis gavo paskyrimą į Šiaulius ir daugiau nei penkiasdešimt metų paskyrė šiam miestui: dirbo Šiaulių mokytojų institute, Šiaulių pedagoginiame institute ir Šiaulių universitete.
1955 – 1963 m. B. Prėskienis buvo Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, 1969 m. ir 1971 – 1972 m. – mokslo ir mokymo prorektorius, 1970 m. laikinai ėjo instituto rektoriaus pareigas, beveik 20 metų (1973 – 1992 m.) buvo didžiausios instituto Pedagogikos fakulteto dekanas. Eidamas šias pareigas B. Prėskienis rūpinosi Šiaulių pedagoginio instituto plėtimu, naujų specialybių steigimu, siekė, kad Šiauliuose būtų kuo daugiau besimokančio jaunimo. Nepriklausomybės metais profesorius buvo Šiaulių universiteto Senato narys, o nuo 2002 m. – aktyvus Šiaulių universiteto veteranų klubo „Emeritus“ viceprezidentas.
B. Prėskienio bibliografijos sąrašas labai gausus, o daugelis jo mokslo darbų sietini su Šiauliais bei Šiaulių rajonu.

Vienas iš pomėgių – medžioklė
B. Prėskienis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido tarp jaunimo, atsimindavo visų studentų pavardes, stengėsi visais pasirūpinti, globoti, o ir studentai jį mylėjo, gerbė ir blogu žodžiu neminėjo.
Tad ir dabar jau kurį laiką nebedirbdamas su jaunimu B. Prėskienis linkėjo jauniems žmonėms pareigingumo, darbštumo, santūrumo ir didelio nesiblaškymo.
„Šiais laikais jaunimas nėra blogas, nors dabar jau su jais man tenka mažiau bendrauti. Gaila tik, kad tiek studentų, tiek dėstytojų mažėja. Tačiau ši problema yra ne vien Šiauliuose, tai visos respublikos problema“, – apie mažėjančių studentų skaičių kalbėjo profesorius.
Be to, kad B. Prėskienis daug metų dirbdamas pedagoginį darbą turėjo ir kitų pomėgių, vienas iš jų – medžioklė. 2006 m jam buvo suteiktas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės medžiotojo vardas, liudijantis humanistinį požiūrį į pasaulį ir gamtos apsaugą.
„Man medžioklė – bendravimas su žmonėmis, su kolektyvu, pabuvimas gamtoje. Aš net buvau medžiotojams pasakęs, kad į stirną niekada nešausiu. O buvo ir tokių atvejų, kai sėdžiu vienas medžioklės bokštelyje ir užuot žvėrimis rūpinęsis, mokiausi kelių eismo taisykles, nes kaip tik ruošiausi laikytis teises“, – linksmą istoriją prisiminė B. Prėskienis.