Rugsėjo 22-ąją minima ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto – Šiaulių – diena. Šiemet Šiauliai ir šiauliečiai mini 777-ąjį miesto gimtadienį. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas pateikia statistinės informacijos apie Šiaulių miestą ir apskritį. Akivaizdu, kad statistika ne itin džiuginanti – iš didžiųjų Lietuvos miestų Šiauliai išsiskiria aukštu nedarbo lygiu ir emigracija.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Išskirtinis bruožas – emigracija
Šių metų pradžioje Šiauliuose gyveno 106,4 tūkst. gyventojų (apskrityje – 290,4 tūkst.) – 47,1 tūkst. vyrų (44 proc. visų Šiaulių gyventojų) ir 59,3 tūkst. moterų (56 proc.). Iš visų penkių didžiųjų šalies miestų Šiauliai išsiskiria gyventojų emigracijos mastu. Miestas per dešimtmetį prarado 17 procentų gyventojų. 2012 m. kasdien emigravo beveik šeši šiauliečiai, 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 20 emigrantų (Vilniuje – 13, Kaune – 16, Klaipėdoje – 19, Panevėžyje – 11).
2013 m. pradžioje Šiauliuose gyveno 66,5 tūkst. (63 proc. visų miesto gyventojų) darbingo amžiaus asmenų, 16,4 tūkst. (15 proc.) vaikų iki 16 metų amžiaus ir 23,5 tūkst. (22 proc.) pensinio amžiaus gyventojų.
Nedarbo lygis – vienas aukščiausių šalyje
2012 m. Šiaulių apskrityje buvo apie 115 tūkst. užimtų gyventojų. Daugiausia darbuotojų dirbo paslaugų srityje (68 tūkst.), pramonėje (23 tūkst.), žemės ūkyje ir miškininkystėje (18 tūkst.), statyboje (7 tūkst.). Bedarbių buvo 22,6 tūkst. Nedarbo lygis Šiaulių apskrityje vienas aukščiausių šalyje – 16,5 procento. Aukštesnis nedarbo lygis (23 proc.) 2012 m. buvo tik Utenos apskrityje.
2012–2013 mokslo metais Šiauliuose buvo 38 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 14,7 tūkst. mokinių ir dirbo 1321 mokytojas, viena profesinio mokymo įstaiga su 2498 mokiniais, dvi kolegijos su 3473 studentais ir vienas universitetas, kuriame studijavo 5836 studentai.
Klesti prekyba
2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Šiauliuose veikė 3,7 tūkst. ūkio subjektų. Daugiausia – 904 – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (796), apdirbamosios gamybos (344), transporto ir saugojimo įmonių (265), statybos (260).
Šiaulių pramonės įmonėse gaminami dviračiai ir kitos transporto priemonės, įvairūs baldai, čiužiniai, apšvietimo įranga, televizoriai, įvairios geležies ir plieno konstrukcijos, katilai. Šiauliuose taip pat gaminami plastikiniai buteliai, medienos dirbiniai, durpės, apdirbamos odos, vejamos virvės, siuvami kailiniai, moteriški ir vyriški drabužiai. Šiauliuose daug gaminama ir maisto produktų bei gėrimų: konditerijos gaminių, saldainių, mėsos gaminių, daromas alus.
Daugiausia eksporto – Vokietijai
2013 m. duomenimis, apie 56 proc. Šiaulių apskrityje pagamintos produkcijos eksportuojama. Daugiausia iš Šiaulių apskrities eksportuojama šių lietuviškos kilmės prekių: baldų, čiužinių, šviestuvų, plastikinių gaminių, medienos ir medienos gaminių, transporto priemonių (dviračių, vežimėlių, priekabų) elektros mašinų ir įrenginių (televizorių) bei jų dalių.
Pagrindinės Šiaulių apskrities eksporto partnerės – Vokietija (18,4 proc. Šiaulių apskrities lietuviškos kilmės prekių eksporto), Švedija (11,7 proc.), Latvija (10,4 proc.), Lenkija (6,5 proc.), Rusija (6,3 proc.).
2011 m. Šiaulių apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 7,8 mlrd. litų ir sudarė 7,4 procento šalies BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 31,6 proc. visos apskrityje sukurtos pridėtinės vertės, ir pramonėje – 25,3 proc.
