Zita KATKIENĖ

Reformos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje jau prasidėjo. Nors vakar buvo dirbama įprastu ritmu, tačiau ramybė, pasak stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, gali ateiti tik nuo vasario 1-osios, kai jau bus įrengtas dar vienas dispečerių postas, kai bus uždarytos dispečerinės Kelmės, Pakruojo ir Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos stotyse, kur liks tik ekipažai, vykstantys į iškvietimus, apie kuriuos juos informuos Šiauliuose dirbantys dispečeriai. Dispečerinių centralizavimo procesas tęsis, kol bus „suvalgytos“ visos Šiaulių apskrities savivaldybėse esančios greitųjų medicinos pagalbos stočių dispečerinės. 

Keisti esamą tvarką, pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, paskatino susidariusi situacija – gyventojų mieste bei aplinkiniuose rajonuose mažėja, tad ir finansavimas greitosios medicinos pagalbos stotims mažėja. Deja, ir patalpas, ir automobilius išlaikyti tampa vis sunkiau, nes brangsta patalpų šildymas, brangsta kuras. 

Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kurio esmė – efektyviau naudoti skiriamas lėšas ir operatyviau teikti pagalbą pacientams. 

Tai, kad nuo vasario 1-osios lėšų stotims reikės mažiau, jau akivaizdu, nes uždaromos trijų miestų dispečerinės, kuriose buvo po keturis dispečerių etatus. Jų vietoje, pasak E. Kukaitienės, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje įrengiamas vienas dispečerio postas, kuriame – keturi etatai. 

Darbas šiame poste pirmiausia pasiūlytas Kelmės, Pakruojo bei Kuršėnų dispečerinėse dirbusiems kvalifikuotiems žmonėms.  

Šiuo metu Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje dar dirba ryšių specialistai, kurie baigia rengti naująjį dispečerių postą. Jame turi būti ir skaitmeninis ryšys, ir algoritmas kvietimui priimti. Ryšio priemonės turi būti išdalytos ir automobilių vairuotojams. Jau kitą savaitę Šiauliuose dirbs dispečeriai, kurie priiminės skambučius ir iš Šiaulių apskrities gyventojų, skambinančių telefonu 112 į skubios pagalbos tarnybą.

Tam, kad būtų vykdoma greitosios medicinos pagalbos stočių reforma, pirmiausia reikėjo tirti esamą situaciją. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus Remigijaus Mažeikos, ruoštasi reorganizacijai atsargiai – tirta ne tik Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties situacija, nagrinėtas aptarnaujamo ploto gyventojų skaičiaus kitimas, bet ir artimiausių savivaldybių situacija. Pirmųjų reformoje dalyvaujančios savivaldybių dispečerinės išskirtinės buvusios tuo, kad priimdavo mažai skambučių. Pavyzdžiui, viena Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė per parą priimdavo 100 iškvietimų, o Kelmės, Pakruojo, ar Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė - vos 15-20 skambučių per parą. Anot R. Mažeikos, akivaizdu, kad išlaikyti dispečerines finansiškai neapsimoka. 

Tačiau finansinis efektas iki šiol nebuvo skaičiuojamas – jis paaiškės, kai bus baigtas visų dispečerinių centralizavimo procesas. Nuo vasario 1-osios, kai bus centralizuotos trijų savivaldybių dispečerinės, tris mėnesius bus stebima situacija, skaičiuojamas efektyvumas. Po pirmojo metų ketvirčio, anot Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus, bus skaičiuojamas centralizavimo proceso efektyvumas, ir, jei jis pasiteisins, bus prijungiamos ir kitų savivaldybių dispečerinės. Ateityje Šiaulių apskrityje liks viena Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje esanti dispečerinė, kurioje dar daugės postų. 

Bene didžiausias efektas, kurio tikimasi iš dispečerinių centralizavimo proceso, greitųjų medicinos pagalbos automobilių efektyvesnis naudojimas. Nuo vasario 1-osios dispečeriai rajonuose dirbantiems greitųjų medicinos pagalbos stočių ekipažams perduos iškvietimus tiesiai į automobilius, kuriuose, kaip ir dispečerinėse, bus įrengta speciali įranga ne tik perduoti kvietimą, bet ir kontroliuoti bei stebėti automobilių judėjimą. 

Į iškvietimo vietą, pasak E. Kukaitienės, bus siunčiamas arčiausiai įvykio ar iškvietimo vietos esantis automobilis, net ir priklausantis kitai savivaldybei. „Nors ir iki šiol būdavo reikalaujama nesilaikyti teritorijos principo, kai įvyksta komplikuotas įvykis, kuriame reikalinga ypač skubi kelių ekipažų pagalba, tačiau dabar šį automobilių judėjimą koordinuoti bus daug lengviau“, - sako ir teritorinės ligonių kasos direktorius R. Mažeika, pasak kurio, teritorinis pasiskirstymas vis tiek išlieka, ir į kitą savivaldybę automobilis bus siunčiamas tik tada, kai jo ekipažai išvykę į iškvietimą arba kitos savivaldybės automobilis yra arčiau įvykio vietos.  

Pagrindinis dispečerinių centralizavimo efektas - ne taupymas. Svarbiausia, anot R. Mažeikos, kad bus teikiamos efektyvesnės ir kokybiškesnės GMP paslaugos, gyventojams reikės mažiau laukti net ir tada, kai gyvena nuošalioje teritorijoje. 

Jau praėjusiais metais dispečerinių centralizavimo procesas įvyko Vilniuje, Marijampolėje ir jis, anot R. Mažeikos, buvo sklandus. Sklandus dispečerinių jungimo procesas metų pradžioje įvyko ir  Kauno apskrityje. Tad, anot R. Mažeikos, tikimasi, kad ir Šiaulių apskrityje neiškils nesklandumų. Juolab, kad Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis šią funkciją atlieka atsakingai. 

Nors nepasitenkinimo gaidelių savivaldybėse, kuriose naikinamos dispečerinės, ir buvę, tačiau, anot E. Kukaitienės, be darbo neturėtų likti nė vienas žmogus – visiems pasiūlyta galimybė dirbti Šiauliuose. Dažnas savivaldybių stotyse dirbęs dispečeris dirbo tik puse krūvio, nes dirbo ir felčeriu, tad žmogaus iš darbo atleisti visai nereikėjo. 

Tai, kad Kelmėje, Pakruojyje ar Kuršėnuose gyvenantiems žmonėms siūloma dirbti Šiauliuose, šiandien, anot E. Kukaitienės, nieko nestebina ir nebaugina. Jauni gydytojai dirbti į Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotį važinėja iš Vilniaus ir Kauno, felčerių yra atvažiuojančių iš Telšių, Akmenės. Atstumai šiandien žmonių nebaugina, tad nesistebima, kad ir dispečeriai mielai priima kvietimą dirbti Šiauliuose. Žmogui, pasak Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės, svarbiausia, kad gali dirbti mėgiamą darbą, kurį moka, supranta ir jaučiasi jame puikiai. 

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė neslepia, jog tai, kad apskrityje turi išnykti dispečerinės, o jų funkcijas turi perimti šiauliečiai, sukėlė nemažai rūpesčių.