Sakoma, niekada nepasakok kitiems savo problemų, nes didžiajai daliai jos nerūpi, o likusieji džiaugiasi, kad jūs jų turite. Tokioje nemalonioje situacijoje atsidūrė ir Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus, kuris, kaip žinia, tikrai ne dažnai varsto valdžios atstovų duris prašydamas pagalbos. Įvairiuose festivaliuose vieną po kito prizus „šluojantis“ Šiaulių dramos teatras susidūrė su problema – trūksta lėšų tiesioginei veiklai, t. y. spektaklių statymui. Bandė teatro vadovas prisibelsti į Tarybos narių širdis, deja, šie nesugebėjo atidžiai išklausyti net dešimt minučių netrukusios A. Venckaus kalbos.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Tarybos nariai susipykę su kultūra
Prieš savaitę posėdžiavę Šiaulių miesto tarybos nariai buvo informuoti – po posėdžio, kai bus priimti visi svarbūs miestui sprendimai, į tribūną žengs Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas. Meras prieš svarstant paskutinį klausimą dar priminė: „Neišsiskirstykit“. Deja, deja...
„Aš manau, kad klausimas, su kuriuo aš čia atėjau, tikrai nesupykdys opozicijos su pozicija, nes aš kreipsiuosi į kiekvieną jus kaip į asmenį. O kalbėsiu, be jokios abejonės, apie teatrą“, – taip savo kalbą pradėjo tribūnoje pasirodęs beveik 20 metų teatrui vadovaujantis A. Venckus.
„Norėčiau jums pasakyti, kad šitas teatras buvo įkurtas 1931 metais...“ – tęsė savo kalbą jis, tačiau Tarybos narių susidomėjimo nesulaukė. Vieni politikai įniko į savo „išmaniuosius“, kiti dalijosi mintimis su kolegomis... Lyg vaikų darželis. Bėda, kad ne vaikai – į kampą nepastatysi.
„Būkit geri, kolegos, paklausykim“, – ragino miesto meras Artūras Visockas. „Ne, tai vyrai gal svarbesnių reikalų turi. Jie svečių negerbia. Įdomu, jeigu aktorius taip elgtųsi scenoje...“ – svarstė A. Venckus ir mostelėjo ranka salę paliekantiems Tarybos nariams. „Normaliai, suprantu, aš nuobodus“, – pridūrė jis.

Aktoriai ir teatre, ir Savivaldybėje
Žinoma, seno scenos vilko taip lengvai iš vėžių neišmuši. „Aš pradžioje galvojau, kad čia bus daug gėlių, nes turbūt spaudą sekate. Valstybinis Šiaulių dramos teatras pirmadienį parvežė laurus iš Dalios Tamulevičiūtės festivalio. Net tris prizus parvežėme. Pernai – keturis. Daugiausia iš visų profesionalių teatrų“, – politikų gėdos jausmą tikrino teatro vadovas.
Susisarmatijusiems ir nedrąsiais plojimais šią informaciją palydėjusiems Tarybos nariams tuomet paleista ir dar šiek tiek kritikos strėlių. „Pamenu, būdavo sezono pradžia – teatro gimtadienis – mes kažkaip būdavome kviečiami pradžioje pas vykdomojo pirmininką, paskui jau pas merus į priėmimą. Kažkaip draugavome, kažkaip bendravome. Atrodė, kad ir mes, ir jūs esame giminingi subjektai. Jūs čia vat dabar irgi vaidinate prieš kažką, prieš miesto visuomenę... Mėtotės visokiomis frazėmis: opozicija, ne opozicija. O man vienodai rodo, ar jūs pozicija, ar opozicija, man svarbu, ką jūs darote, kad mes visi oriai, gražiai ir šauniai gyventume. Tokiame mieste, kuris Saulės miestu vadinamas, ar ne? Nors dabar jau kažkaip kitaip atrodo“, – kalbėjo Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas.

Nuėmė naštą nuo miesto biudžeto
Tik tada lyg šaltą dušą gavę politikai nurimo ir A. Venckus galėjo pasakyti, ko tą Savivaldybės slenkstį mina. Jis priminė, kad dramos teatras Šiauliuose įkurtas 1931 metais Šiaurės Lietuvos gyventojų prašymu. „Kodėl aš apie istoriją pradedu kalbėti? Todėl, kad kažkam kartais mieste kyla klausimų, kodėl staiga susigrąžinome valstybinio teatro pavadinimą, kodėl Šiauliai lyg ir į antrą planą nueina. Aš jums pasakysiu – mes tiesiog nuėmėme naštą nuo miesto biudžeto“, – teigė teatro vadovas.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro steigėjas yra Kultūros ministerija, kuri rūpinasi aktorių atlyginimais, lėšomis už komunalines paslaugas ir t. t. Tačiau pagrindinei teatro veiklai – spektaklių statymui – ministerija lėšų neskiria. Šias lėšas Šiaulių dramos teatras turi susirasti pats. Tai metų metus ir daro – teikia projektus įvairiausiems rėmimo fondams.
„Žinoma, šių lėšų neužtenka. Juolab kad dabar, teikiant projektus Lietuvos kultūros tarybai, būtinas ne mažesnis kaip 20 proc. įstaigos finansinis indėlis. Bet... Čia yra bet. Bet biudžetinių įstaigų, teatro taip pat, uždirbamos lėšos nėra pripažįstamos tinkamomis net projekto daliniam finansavimui. Gaunasi paradoksas toks“, – problemas, su kuriomis susiduria jo vadovaujamas teatras, įvardijo A. Venckus.

Bent nupirkite bilietą...
Būtent dėl šios priežasties Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas turėjo eiti į Tarybos posėdį, kęsti politikų nepagarbos ir prašyti finansinės paramos. „Jeigu mūsų teatras jums nedaro gėdos, drįsčiau prašyti bent 15 tūkst. eurų, jeigu, žinoma, negalite skirti 20 tūkst. eurų. Jie mums – kaip garantas, kad mes galėtume kreiptis kažkur į fondus, kad galėtume vykdyti savo tiesioginę veiklą. Aš manau, kad tikrai jūsų niekas neapkaltins ir nenubaus už šitą paramą, nes visoms kitoms reikmėms mes neprašome“, – kalbėjo A. Venckus.
Netrukus teatro vadovas priminė visiems gerai žinoma „pričą“, kada miestas vadinamas miestu. „Kada jame yra geležinkelio stotis, yra paštas, yra aukštoji mokslo įstaiga, yra apskrities svarbiausioji šventovė, tarkime, katedra ir, aišku, jeigu jame yra profesionalus teatras. Tuo mes turbūt ir skiriamės, atleiskit, ponai, nuo bažnytkaimio. O jeigu jūs svarstysite kitų metų biudžetą ir nerasite tų 20 tūkst. eurų, tai ateikite į teatrą ir nupirkite bilietą“, – šyptelėjo A. Venckus.
Čia suskubo įsikišti miesto meras, sakydamas, kad jau baigėsi pasisakymui skirtas laikas. „Aš atsiprašau, kad per ilgai kalbu. Bet aš turiu tik vieną paskutinį pamąstymą. Kai mes sakome „Pranas Piaulokas“, iš karto galvojame apie Šiaulių teatrą, taip? Kai sakome „Šiaulių teatras“, mums prieš akis pirmiausia iškyla P. Piauloko asmenybė. Aš manau, kad ateityje galėtume pagalvoti apie kokį atminimo ženklą bent prie vienos gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno Šiauliuose“, – nueidamas nuo tribūnos sakė dramos teatro vadovas.

Prašymas dar nenagrinėtas
Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Eduardas Bivainis neslėpė – visos A. Venckaus kalbos neišklausė ir jis. Tai gal Šiauliams jau nebereikia dramos teatro, jei jo problemas praleidžiame pro ausis? „Manau, kad, be jokios abejonės, miestui reikia teatro. Pritarsiu vadovo pozicijai, kad miestas, kuriame yra ir universitetas, ir teatras, ir gydymo įstaiga, turi daugiau gyvybingumo, potencialo nei tas, kuriame viso to nėra. Taigi, tikrai manau, kad dramos teatras yra reikšmingas“, – tikino jis.
Nepaisant to, kol kas neaišku, ar teatro vadovo prašymai bus išgirsti. „Sunku pasakyti, nes iš tiesų dar nebuvo diskusijos dėl kitų metų biudžeto dėliojimo. Specialistai, aišku, atkreips dėmesį į prašymą. Tačiau reikia įvertinti, kaip, kas, ką ir tada žiūrėti. Tikriausiai jau pastebėjote, kad nepuolu pirmiausia žadėti. Nes kai pažadi, paskui neįvykdai – tai nesolidu“, – „Šiaulių naujienoms“ teigė E. Bivainis.
Bet nesolidu likimo valiai palikti ir dramos teatrą, kuris garsina miesto vardą visoje šalyje. Nesolidu ir telefonus maigyti, kai priešais stovi žmogus, nuo 1977 metų atidavęs savo širdį Šiaulių dramos teatrui, tiesa? Jei nereikėtų pagalbos, juk niekas ir neprašytų... O gal liko neišgirstas faktas, jog teatrui draudžiama prisidėti savomis lėšomis prie dalinio projektų finansavimo?
„Taip, taip. Pas mus įstatymuose daug tokių niuansų būna, kur viena leidžia, o kito galo, šiuo atveju mecenatų, reikia kažkur ieškoti. Kadangi pas mus mecenatystės tradicijos nėra labai gilios, verslo atstovai taip pat neturi polinkio remti meno organizacijų, tai vis dėlto, matyt, teks prisidėti ir Savivaldybei“, – sakė Administracijos direktorius.
Tačiau ir šie žodžiai menka paguoda. Mat Šiaulių miesto savivaldybės administracija gali parengti tik sprendimo projektą, kuriuo siūlytų skirti pinigų Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui. Tuo metu sprendimą priimti turės Tarybos nariai. Tie, kurie į išvardytas problemas žiūrėjo pro pirštus.

„Jeigu jūs svarstysite kitų metų biudžetą ir nerasite tų 20 tūkst. eurų, tai ateikite į teatrą ir nupirkite bilietą“, – į Tarybos narių širdis bandė prisibelsti A. Venckus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.