G. Radavičius: „Mums išgyventi nėra taip paprasta. Arenų daug, renginių taip pat, o didžiausia bėda, kad Šiauliuose mažėja gyventojų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių arenoje spaudos konferencijoje pristatyta VšĮ „Pramogų salos“ 2014 m. veiklos ataskaita. Pasirodo, nors Šiaulių arenoje vyko daug sporto ir pramoginių renginių, įmonė vis dėlto metus baigė nuostolingai.
Daugiausiai dėmesio – sporto renginiams
Generalinio direktoriaus Gintaro Radavičiaus teigimu, praėjusiais metais per sezoną įvyko 269 renginiai, iš jų 63 sporto, 32 kultūros. Iš viso renginiuose apsilankė 195 tūkst. žiūrovų. Didelio susidomėjimo sulaukė teminiai muzikiniai vakarai, vykę mažojoje konferencijų salėje. Iš viso 2014 metais tokių koncertų surengta 20.
Kalbėdamas apie Šiaulių arenoje vykusius renginius, generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad arena pajėgi priimti ne tik krepšininkus, bet gali įsileisti ir kitų sporto šakų atstovus.
„Šiaulių arena nėra tik krepšiniui statytas statinys. Praėjusiais metais čia įvyko žolės riedulio nacionalinių rinktinių Europos čempionatas, uždarų patalpų klubų čempionatas, vyrų ir moterų rankinio varžybos, Lotynų Amerikos standartinių šokių čempionatai, krepšinio varžybos ir t. t.“, – sakė G. Radavičius.
Ne ką mažiau įspūdžių praėjusiais metais šiauliečiams paliko Sel, „Anties“, Džordanos Butkutės grupių koncertai. Taip pat buvo domimasi popamokinės veiklos, verslo pasiekimų, šunų parodomis. Arenoje buvo rengiami socialiniai projektai. Remiamos sunkiai besiverčiančios šeimos, likimo nuskriausti vaikai. Pagal galimybes jiems buvo organizuojami nemokami renginiai.
„Pradėjus darbą arenoje, viena iš mūsų vizijų buvo, padaryti taip, kad statinys nebūtų visą laiką užrakintas, ko negalima pasakyti apie kitas arenas. Priešingai nei kiti, dirbame 7 dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro, net ir ne renginių metu. Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti šaunų kolektyvą, tai tikri savo srities profesionalai“, – gyrėsi įmonės vadovas.
Dirba nuostolingai
Nepaisant Šiaulių miesto savivaldybės paramos, renginių gausos, anot įmonės vadovo, Šiaulių arena verčiasi sunkiai: „Mums išgyventi nėra taip paprasta. Arenų daug, renginių taip pat, o didžiausia bėda, kad Šiauliuose mažėja gyventojų. Suprasdami, kad tampame daugiau regiono arena, kadangi dažniausi mūsų lankytojai žmonės, gyvenantys 100 km ar valandos kelio atstumu nuo Šiaulių, stengiamės orientuotis į juos. Bandome daryti viską, kad juos pasiektų visa informacija apie būsimus koncertus ir pan.“
Pasak jo, šiauliečiai perka bilietus ne į visus renginius. O bandyti juos privilioti garsiais užsienio atlikėjų koncertais net neverta. Esą, arenoje nėra tiek vietų kiek didžiuosiuose šalies miestuose, be to, bilietų į tokius koncertus niekas neperka.
Anksčiau arenoje sales nuomojosi savivaldybės sporto mokyklos, dabar – 27 verslo įmonės.
Nors iš Miesto savivaldybės, neatskaičius mokesčių, praėjusiais metais įmonė gavo 742 tūkst. litų koncesijos mokestį, tačiau, anot vadovo, tai mažai: „Atskaičius mokesčius ši suma ženklai sumažėja. O kur dar komunaliniai patarnavimai, šiluma, vanduo, pastato draudimas, liftų priežiūra ir t. t. Apie darbuotojų algas, ofisų priežiūrą aš net nekalbu. Už tai sumokame iš savo už kitas veiklas uždirbtų pinigų.“
Pasirodo, įmonės apyvartoje generuojama apie 2 – 3 milijonus litų. Tačiau įmonė vis tiek dirba nuostolingai. 2013 m. nuostolis siekė apie 180 tūkst. litų, praėjusiais metais – apie 30 tūkst. litų. Todėl, anot vadovo, apie pelno mokestį negali būti net kalbos.
„Ne visi renginiai pelningi. Pinigai surenkami už koncertą nėra mūsų. Tuos pinigus pasiima atlikėjai, darbuotojai, kurie rūpinasi apšvietimu, garsu ir pan. Pagrindines pajamas gauname už salės nuomą. Klaidingai manoma, kadangi esame Šiaulių miesto įmonė, turime tenkinti visų poreikius ir mokėti pelno mokestį. Aišku, jei turėtumėme ne 30 tūkst. litų nuostolį, bet pelną, tai galėtumėme padaryti“, – akcentavo G. Radavičius.
