Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius teigia, kad diskusijos yra varomoji jėga.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar Teisėjų taryba, susitikusi su Šiaulių apygardos teisėjais, kalbėjosi apie šalyje vykdomos teismų sistemos reformos antrąjį etapą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, kad šio etapo įgyvendinimo metu apylinkių teismai turėtų būti jungiami į stambesnius vienetus. Taip būtų išlyginamas teisėjų darbo krūvis, bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau.
Pasidalys darbais
Teismų bendruomenė tokių diskusijų ėmėsi siekdama sklandesnio, efektyvesnio reformos įgyvendinimo. Šia reforma numatoma apylinkių teismus jungti į stambesnius vienetus. Šiuo metu Lietuvoje yra keturiasdešimt devyni apylinkių teismai, Teisėjų taryba pateikė siūlymą, kad jų liktų dvylika. „Nė vienas teismas niekur nedings. Kaip dirbo visuose rajonuose, taip ir toliau dirbs. Tik kiekviename rajone bus lyg ir centrinė būstinė – teismo didieji rūmai. Apylinkių teismų vieta nesikeis, tačiau jie, pavyzdžiui, Radviliškio apylinkės teismas, taps filialais. Tai būtų labai patogu žmonėms. Kiekvienas žmogus, gyvenantis gretimame rajone, pavyzdžiui, Radviliškio, dirbdamas Šiauliuose galės dokumentus paduoti ir šiame mieste, nors gyvena Radviliškyje. Pagal dabartinę sistemą dokumentus jis galėtų paduoti tik savo mieste“, – aiškina G. Kryževičius.
Anot Teisėjų tarybos pirmininko, vienas pagrindinių teismų reformos tikslų – pasiekti, kad būtų išlyginti teismų darbo krūviai. „Jeigu matomas esminis skirtumas tarp bylų nagrinėjimo tempų ar bylų skaičiaus, tenkančio vienam teisėjui, pavyzdžiui, Šiauliuose ir Radviliškyje, tai centrinės būstinės administratorius, kitaip tariant, teismo pirmininkas, turi galimybę perskirstyti bylas – didesnį kiekį bylų perduoti teisėjui Šiauliuose, kuris, nekeičiant bylos nagrinėjimo vietos, galėtų nuvažiuoti į Radviliškį ir ją išnagrinėtų. Tokiu būdu būtų užtikrinamas operatyvumas“, – teigia jis.
Jaučiami teigiami reformos rezultatai
Diskusijose Šiauliuose pasitvirtino teismų bendruomenės nuostata: teismai ir toliau iš esmės pasisako už teismų reformą. Tuo metu vykdomoji valdžia, nors reformai buvo ilgai ruoštasi, kol kas delsia. „Matydami, kad vykdomosios valdžios koridoriuose šitie procesai juda labai lėtai, Teisėjų tarybos posėdyje nutarėme dar kartą pasitarti su savo bendruomene, su teisėjais. Gal jie turės esminių pastebėjimų, gal mato kitus kelius, kaip teisinę sistemą padaryti mobilesnę. Nes nuomonių įvairovė, diskusijos, mano nuomone, yra varomoji jėga“, – teigia G. Kryževičius. Analogiškus pasitarimus artimiausiais penktadieniais numatyta organizuoti ir kitose teismų apygardose.
Primename, kad praėjusių metų pradžioje jau buvo įgyvendinta „mažoji teismų reforma“.
Keturi Vilniaus miesto apylinkės teismai susijungė į vieną – Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat sujungti Kaune ir Šiauliuose veikę miesto ir rajono apylinkių teismai. Kaune darbą pradėjo Kauno apylinkės teismas, Šiauliuose – Šiaulių apylinkės teismas. Teisėjų taryba tikina, kad pirmojo etapo įgyvendinimas jau davė teigiamų rezultatų.
