B. Gruževskis: „Pas mus skurdo, socialinės paramos sistema yra antrajame plane. Pirmiausia dėmesys skiriamas tarptautiniams santykiams, po to ekonomikai, o po to, kas lieka, perskirstoma Lietuvos žmonėms. Tai klaidingas kelias, kadangi apleidus šią sferą, problema nedingsta.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių miesto savivaldybėje Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius dr. Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos Caritas pristatė tyrimo „Skurdo Lietuvoje tyrimai ir rekomendacijos“ rezultatus.
Tyrimo tikslas – giliau įvertinti skurdo problemas Lietuvoje ir numatyti priemones, kurios padėtų aktyviau spręsti šias problemas konkrečiose teritorijose.
Neskiriama pakankamai dėmesio
„Siekiame parodyti, kokią įtaką skurdas daro Lietuvai, kiekvienai visuomenei. Suradome didelių neatitikimų. Pas mus skurdo, socialinės paramos sistema yra antrajame plane. Pirmiausia dėmesys skiriamas tarptautiniams santykiams, po to ekonomikai, o po to, kas lieka, perskirstoma Lietuvos žmonėms. Tai klaidingas kelias, kadangi apleidus šią sferą, problema nedingsta“, – sakė B. Gruževskis.
Anot jo, mūsų nenoras matyti skurstančio žmogaus didina žmonių nepasitenkinimą. Tuomet agresija pradeda plisti kaip nuostata ir gadinti bendrą atmosferą. Pradeda formuotis skurdo kultūra. O tai daro įtaką ne tik ekonomikai, investicijų patrauklumui, bet ir neigiamu pagreičiu grįžta į stabilios visuomenės plėtrą.
Todėl turėtumėme skurdo klausimus kelti į viešumą, juos efektyviai spręsti. Nepadarius atitinkamų žingsnių, efektas pasirodo tik po 5 ar 10 metų, kai ką nors keisti jau būna per vėlu.
Reikia suteikti motyvaciją gyventi kitaip
„Susitinkame su vietos politikais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, socialinės paramos skyriaus darbuotojais, nes reikia bandyti spręsti skurdo problemą, ieškoti galimybių, ką visi kartu galėtume padaryti geriau. Tai, ką darėme anksčiau: maitinome skurde esantį žmogų, aprūpinome būstu ar drabužiais, faktiškai yra praeitis“, – akcentavo profesorius.
Mes ir taip privalome padėti skurstantiems, nes tai konstitucinė norma. Tuo tarpu dabar turėtumėme pereiti į kitą lygį, suteikti žmogui motyvaciją gyventi kitaip. Kadangi labai sunku pakeisti suaugusį žmogų, įklimpusį į skolų, priklausomybių liūną, reikėtų aktyviau įtraukti švietimo sistemą, kalbėti apie finansavimo šaltinius.
„Pamaitintas, aprengtas žmogus kartais darosi dar blogesnis, kadangi tampa agresyvus. Dėl to turime tiek nemalonumų ir nelaimių. Sistema turi būti orientuota į vidinės motyvacijos, nuostatų formavimą, tuomet socialinis darbas, socialinė politika taps aktyvi“, – patarė B. Gruževskis.
Siūlo didinti minimalią mėnesio algą
Šiaulių apskrityje žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, yra apie 32 proc. T. y. jų pajamos 60 proc. mažesnės nei vidutinės.
Tyrimo duomenimis, Šiaulių apskrityje pasyvumas skurdo problemoms pasireiškia šiek tiek labiau nei kituose miestuose. Tyrimas parodė, kad ne visi socialinės paramos gavėjai save priskiria prie skurstančiųjų. Pasiima socialinę paramą, nes tai priklauso pagal valstybės nuostatas, bet dėl to nesijaučia skurdžiai.
„Tarp skurstančiųjų, socialinės paramos gavėjų yra daug darbingo amžiaus žmonių ir jie nėra nusiteikę imti tik paramą. Kai kurie jų rimtai žiūri į ateitį ir nori uždirbti daugiau. Todėl reikia didinti minimalią mėnesio algą. Didinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir socialinės paramos, t. y. už darbą žmogus turėtų gauti 150-200 eurais daugiau“, – pabrėžė Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.
Jeigu nebus išugdyta pagarba sau ir sistemai, nebus suformuota motyvacija dirbti ir savo pastangomis užsidirbti, problemos liks. Taikomos priemonės, socialinė pašalpa taps neveiksminga. Todėl darbo motyvacijos skatinimas turėtų būti vienas pagrindinių švietimo sistemos uždavinių.
