Užterštas šulinių vanduo labai pavojingas sveikatai.
Red. archyvo nuotr.

Visuomenės sveikatos centrai apskrityse praėjusiais metais tyrė šulinius, kurių vanduo naudojamas nėščiųjų ir kūdikių, iki šešių mėnesių amžiaus, maistui gaminti. Nerimą kelia faktas, kad daugiausia užterštų nitratais šulinių rasta Šiaulių apskrityje – 44 procentai. Nitritais užteršta mažiau – Šiaulių apskrityje – 4 procentai.

Kokybė priklauso nuo ūkinės veiklos
Į šulinius, negilius gręžinius, vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir priežiūros, netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Dažniausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, netoliese esančios fermos ar lauko tualetai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas.

Teršalai pavojingi kūdikiams
Nitratai ir nitritai ypač pavojingi naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Jų organizme dar nesusiformavusi azotinių junginių nukenksminimo sistema, todėl naujagimiai ir kūdikiai gali sunkiai apsinuodyti, ir netgi mirti. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse informuoja visus asmenis, kurių šuliniuose rasta per didelė nitratų ir nitritų koncentracija, apie galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus. Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys rūpintis vandens, gaunamo individualiai, sauga ir kokybe, saugoti šulinius nuo taršos, neįrengti jų netoli tualetų, tvartų ar tręšiamų žemių.

Būtina dezinfekuoti
Jei šuliniuose randama užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, šuliniai turi būti dezinfekuojami. Šulinių dezinfekciją gali atlikti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų arba įmonių, turinčių licenciją aplinkos kenksmingumui pašalinti (dezinfekcijai, dezinsekcijai, deratizacijai), darbuotojai, turintys dezinfekuotojo kvalifikaciją.

Pagal SAM Visuomenės sveikatos departamento pranešimą parengė Algirdas BALKYS