Tradicinius Užgavėnių blynus kepė džiugiai nusiteikę kepėjai (žr. daugiau nuotraukų). Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ,
Užgavėnės Šiauliuose prasidėjo šeštadienio popietę prie Žaliūkių vėjo malūno. Ten autobusais ir savais automobiliais skubėjo miestiečiai ir miesto svečiai.

Šiauliečiai skubėjo linksmintis

Pagal paskutinių kelerių metų tradiciją, Šiauliuose Užgavėnės pradedamos švęsti šeštadienį ir tik Gubernijoje bei Rėkyvoje jos vyksta tikrąją dieną – antradienį.

Šįsyk linksmiausia žiemos šventė vyko naujoje vietoje - „Aušros” muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Tad dauguma, ko gero, pirmą kartą čia apsilankiusiųjų pirmiausia skubėjo apžiūrėti atkurto vėjo malūno, naujai pastatyto malūnininko namo ir ekspozicijų, o tik paskui suko ratus kieme, kad apžiūrėtų tautodailininkų, tradicinių Užgavėnių valgių prekystalius, koketišką Morę, sustotų prie scenos, kur persirengėlių grupės pristatinėjo savitas Užgavėnių linksmybių programas.

O jau tada suaugusiųjų ir vaikų keliai išsiskyrė: mažieji skubėjo prie supynių ar sniego kalniuko, didieji – paskanauti Užgavėnių blynų, šiupinio ar kitų gardumynų, pasišnekučiuoti su sutiktais bičiuliais.

Persirengėliai - ir folkloristai, ir miestiečiai

Vis dėlto pagrindinis šventės akcentas buvo persirengėliai: čigonai, elgetos, žydai, jaunavedžiai, daktarai, arkliai, ožiai, gervės...

Ir visi jie buvo skirtingi, nes atstovavo Užgavėnių pagrindiniams organizatoriams Šiaulių kultūros centro ir kitiems miesto folkloro kolektyvams - „Salduvei“ „Audai“, „Sidabrinei gijai“, „Vaiguvai“, „Marguliui“, „Aidijai“.
Skyrėsi kiekvieno kolektyvo ne tik surengtos programos su dainomis, oracijomis, šokiais, šmaikščiais dialogais, bet ir kaukės su rūbais – vienų buvo labiau įprastos, kitų – labiau orientuotos į konkrečius regionus.

Vienos persirengėlių komandos daugiau dėmesio skyrė savo programoms pristatyti, kitos supažindino susirinkusiuosius su Užgavėnių papročiais, žaidimais ir skatino miestiečius voliotis sniege, svaidytis sniego gniūžtėmis...

Persirengę į Užgavėnes prie malūno atskubėjo ir kai kurie miestiečiai – daugiausiai jauni. Tad ir jie susilaukė nemažai dėmesio, nors jų apdarai ir kaukės nebuvo visai tradicinės.

Beje, vienas kiek netikėtas personažas – ragana ant šluotos – vis skraidė virš šventės dalyvių galvų suteikdama visiems nemažai džiaugsmo.

Morę sudegino vėliausiai atvykusieji

Nors oras šventei prie malūno buvo lyg specialiai parinktas – nei per šaltas, nei per drėgnas, maždaug valandą ar pusantros čia buvę skubėjo namo, o jų vietą užėmė kiti išsiilgę žaismingiausios žiemos šventės linksmybių.
Tad Užgavėnių kulminaciją Lašininio kovą su Kanapiniu ir Morės deginimą ant laužo, simbolizuojantį žiemos negandų sunaikinimą, stebėjo jau vėliausiai prie Žaliūkių malūno atvykę šiauliečiai ir miesto svečiai.