
Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė: „Šiaulių mieste situacija nėra kritinė, nors esama daug įsiskolinimų, gyventojai nemoka efektyviai taupyti, tačiau analizių duomenys rodo, kad šiauliečiai turi rekordiškai daug santaupų, gauna dideles pensijas, mieste mažėja nedarbas“.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai praėjusiais metais gerėjo ir jau akivaizdu, kad didžiųjų šalies miestų gyventojai linkę labiau išlaidauti nei gyvenantieji provincijoje. Tokias tendencijas atskleidė jau ketvirtus metus iš eilės vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų instituto atliktos lyginamosios savivaldybių analizės duomenys. „Didmiesčiuose išlaidos yra didesnės, nes čia didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, daugiau išleidžiama transportui, laisvalaikiui. Tačiau kartu miestuose didesnė konkurencija dėl darbo. Todėl galima tik pasidžiaugti, kad Šiauliuose nedarbas mažesnis už šalies vidurkį“, – teigė Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė vakar Šiauliuose įvykusioje spaudos konferencijoje, kur buvo pristatyti minėti duomenys.
Pradelsti mokėjimai Šiauliuose lenkia šalies vidurkį
Pagal darbo užmokestį, 2013 metais visose Lietuvos savivaldybėse didėjo gaunamos pajamos, o nedarbas mažėjo, išskyrus keletą savivaldybių – Ignalinoje ar Alytaus rajone nedarbas siekė net 20 procentų.
Praėjusiais metais skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo visose savivaldybėse, ir neliko nė vienos, kurioje pradelstas mokėjimas būtų mažesnis už vidutinį darbo užmokestį.
O pradelsti mokėjimai rodo prastą žmonių gebėjimą tvarkytis su savo finansais.
„Didmiesčiuose dažniau nei kitur gyvenama ne pagal galimybes ir tokia elgsena neretai virsta pradelstu įsiskolinimu. Neatsakingo asmeninių finansų valdymo įpročius patvirtina ir vidutinį darbo užmokestį viršijančios skolos už telefono pokalbius, internetą, greituosius kreditus, – sako O. Bložienė. – Šiauliuose 4,5 darbo užmokesčio tenka vienam pradelstam mokėjimui, todėl pagal gyventojų skaičių, šiauliečiai turi daugiau įsiskolinimų, palyginti su šalies vidurkiu.“
Instituto vadovės teigimu, didmiesčiuose žmonės lygina savo pajamas su didesnes pajamas gaunančiais žmonėmis. Apklausa parodė, kad žmonės, gaudami tokias pačias pajamas, tačiau gyvendami skirtinguose miestuose, ir jaučiasi skirtingai: vidutines pajamas turintis žmogus didmiestyje jaučiasi nejaukiai, kartais net kenčia nepriteklių, kai tuo tarpu su tokiomis pačiomis pajamomis mažesniame mieste gyventojas teigia, kad jo gyvenimo kokybė yra gera, nes rajonuose gyvenantys žmonės dažnai pajamų prisiduria iš natūrinio ūkio.
Santaupas tvarko neefektyviai
O. Bložienė paneigė mitą, kad lietuviai yra taupūs, nes tyrimai rodo, jog net trečdalis jų neturi jokių santaupų. 2011 metais Lietuvoje taupymo norma buvo 1,2 procento, kai tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje 11 procentų nuo savo pajamų gyventojai sugebėjo atidėti taupymui.
Konferencijoje dalyvavęs to paties banko Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius teigė, kad Šiaulių apskrities gyventojai turi rekordiškai daug santaupų – bankuose yra sukaupę 1,87 milijardo litų, tačiau jas tvarko neefektyviai.
„Išmokę planuoti kasdienes savo išlaidas, gyventojai turėtų įprasti kaskart atidėti dalį savo pajamų ir rūpintis santaupų vertės išsaugojimu. Priimtiniausi santaupų kaupimo būdai – einamoji sąskaita, indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Taip lėšas kaupia 80 procentų visų taupančiųjų. Tačiau neretai iškyla infliacijos pavojus, dėl to kasmet sukaupti pinigai praranda dalį perkamosios galios, todėl būtina tinkamai valdyti savo pajamas“, – sako L. Grinevičius.
Jo teigimu, Šiauliuose populiariausias būdas santaupų vertei išsaugoti – terminuotieji indėliai. Tokią priemonę Šiaulių apskrityje renkasi beveik 6 procentai santaupų turinčių žmonių. Mažiau nei 1 procentas taupančiųjų savo santaupas stengiasi investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus, investicinius fondus bei investicinius indėlius.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog investavimas santaupų vertei išsaugoti, nėra tas pats, kaip investavimas pelnui gauti. Vertei išsaugoti reikia rinktis žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą finansinę grąžą ir garantuoja, kad investuota suma sugrįš. Taupymas grynaisiais dažnesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių, tačiau nesuvokiama, kad taip pinigai nuvertėja, be to, ne vienas atvejis rodo, kai pinigus sunaikina įvairūs graužikai ar jie tiesiog dėl prastų laikymo sąlygų sudūla. Baimės jausmas padidėjęs dėl bankų griūties, taip pat baiminamasi ir naujos valiutos“, – sako L. Grinevičius.



