Asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė teigia, kad nereikia skubėti jau dabar keisti litus į eurus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
2014 metais Šiaulių regiono gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams. Šias tris sritis vienos gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo šiauliečiams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.

Nerimą kelia informacijos stoka
Pasirengimą euro įvedimui kaip vieną iš trijų, šiauliečių nuomone, svarbiausių 2014 metais laukiančių sričių, įvardijo 76 proc. respondentų, 60 proc. tyrimo dalyvių tarp savo pasirinkimų minėjo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, o 49 proc. respondentų teigė, kad lėšų stygius kasdieniams reikalams šiais metais taip pat bus vienas iš aktualiausių klausimų.
„Aš manau, kad žmonių nerimas yra susijęs su informacijos trūkumu. Gyventojai vis dar tiki mitais apie baisius kainų augimus. Legendos apie kainų augimą Vokietijoje vis dar yra gajos. Nors realūs skaičiai rodo ką kita, šie argumentai sunkiai nugali kainų augimo mitą“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė.
O. Bložienė įsitikinusi, kad nerimo banga turėtų atslūgti, nes bankai prieš euro įvedimą planuoja skirti daug dėmesio objektyvios informacijos pateikimui. Anot finansų ekspertės, gyventojams verčiau nerimauti dėl sukčių, kurie pasinaudodami euro įvedimu apgaudinėja patiklius žmones ir pasisavina jų pinigus. „Dėl finansinių nusikaltimų žmonės gali patirti tikrai nemažų nuostolių. Ypač tie, kurie visas savo santaupas laiko namuose“, – teigė ji.

Neskubėkite atsisveikinti su litais
Paklausta, kaip gyventojai galėtų pasiruošti naujos valiutos įvedimui, O. Bložienė buvo konkreti – laikyti santaupas bankuose. „Geriausia, ką gyventojai gali padaryti, – laikyti savo santaupas bankuose. Tada žmonėms nereikės nieko daryti. Iš gruodžio 31 dienos į kitų metų sausio 1 dieną visa valiuta čia bus pakeista automatiškai. Taigi, gyventojams nereikės niekur bėgti, skubėti, stovėti eilėse. Mano žiniomis, valiuta nemokamai bus keičiama 15 dienų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra beveik 12 milijardų grynųjų pinigų. Iš tiesų, iškeisti visus šiuos pinigus prireiks laiko. Todėl, kaip ir minėjau, mažiau vargo turės tie, kurie santaupas laikys bankuose“, – sakė asmeninių finansų ekspertė.
O. Bložienė pabrėžė, kad gyventojams tikrai nevertėtų jau dabar skubėti keisti litus į eurus. „Niekur skubėti nereikia. Geriausia tai daryti kitų metų pirmosiomis dienomis. Todėl, kad šiuo laikotarpiu bus konvertuojama vadinamuoju buhalteriniu kursu. Keisdami pinigus dabar, gyventojai neišvengs konversijos mokesčio“, – teigė ji.

Daugiau pinigų skirs maistui
Tuo tarpu vienos gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės generalinę direktorę Astą Grabinskę nustebino, kad šiauliečiams šiais metais mažiausiai nerimo kels pensijų sistemos klausimai. „Įdomu tai, kad pensijų sistemą, kaip nerimą kelsiančią sritį šiais metais, nurodė tik dešimtadalis Šiaulių gyventojų. Tikime, kad tokie rezultatai rodo, jog atlikti pensijų sistemos pakeitimai ir veikianti naujoji pensijų kaupimo tvarka gyventojų jau dabar vertinama kaip sistemos stabilumo ir sotesnės senatvės pamatas“, – sakė ji.
Gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad šiais metais Šiaulių gyventojai žada daugiau išleisti maistui – taip teigiančių buvo 80 proc., 63 proc. respondentų
teigė daugiau lėšų skirsiantys transportui, 55 proc. – savo pomėgiams.

Bandys atsigriebti už krizę
„Bendra ekonominė padėtis gerėja ir grįžtame į prieškrizinį lygį, todėl suprantama, kad žmonės po kelerių metų, kai reikėjo labiau spaustis, ieškos, kur bus galima atsigriebti ir panaudoti savo padidėjusias finansines galimybes. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad minėtų lėšų nukreipimas tik į trumpalaikes vartojimo paslaugas ar prekes nėra finansiškai logiškas žingsnis, nes jis nekuria papildomos pinigų vertės ir atsparumo finansiniam sunkmečiui, todėl susimąstyti kol kas verčia tai, kad tik 4 proc. Šiaulių regiono gyventojų žada šiais metais skirti daugiau finansinio ateities pamato kūrimui“, – tyrimo rezultatus komentavo A. Grabinskė.
Gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimas parodė, kad šiais metais avalynei ir aprangai 23 proc. moterų žada išleisti daugiau, kai taip sakančių vyrų buvo tik 7 proc. Išskirti galima ir tai, kad net 19 proc. vyrų ir tik 6 proc. moterų taupymui ir investavimui žada skirti daugiau savo lėšų. Įdomu, kad vyrai maždaug dešimtadaliu dažniau savo pomėgiams, pramogoms ir įvairiems renginiams lankyti žada išleisti daugiau nei moterys.