Artėjant pasaulinei AIDS dienai Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai kvies šiauliečius prisijungti prie pirmą kartą „HIV in Europe“ organizuojamos Europos ŽIV tyrimų savaitės, kuri vyks iki lapkričio 29 dienos. Šiaulių apskrities gyventojai galės nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV medicinos centruose Vytauto ir Daukanto gatvėse.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Galimybė pasitikrinti dėl ŽIV – nemokama
Pagrindinis Europos ŽIV tyrimų savaitės tikslas – per ŽIV laboratorinių tyrimų naudos sklaidą paskatinti daugiau žmonių išsitirti dėl ŽIV ir sumažinti vėlyvosios ŽIV infekcijos diagnozės atvejų skaičių. Dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti visiems besirūpinantiems savo sveikata bei rizikos grupėms priklausantiems asmenims: vartojantiems narkotikus, homoseksualams, asmenims, dažnai keičiantiems lytinius partnerius, asmenims, turėjusiems nesaugių lytinių santykių, asmenims, turėjusiems sąlytį (įskaitant ir profesinį) su ŽIV užsikrėtusio ar galimai užsikrėtusio asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais.
Ką reikia žinoti apie ŽIV?
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija yra lėtinė, retrovirusų sukeliama užkrečiamoji liga.
Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) yra sindromas, sukeltas žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Virusas pažeidžia kūno imuninę apsaugos sistemą taip, kad pastaroji negali kovoti su infekcijomis. Daugeliui sergančiųjų AIDS išsivysto tam tikros vėžio formos. Jie taip pat gali susirgti sunkiomis plaučių, virškinimo sistemos, centrinės nervų sistemos ir odos infekcinėmis ligomis. Požymiai - priklauso nuo to, kaip greitai virusas sugeba pažeisti žmogaus imuninę sistemą. Liga vystosi palaipsniui. Pradžioje ji pasireiškia bendro negalavimo reiškiniais: karščiavimu be aiškios priežasties, prakaitavimu, bendru silpnumu, viduriavimu, limfmazgių padidėjimu, svorio sumažėjimu, kiti požymiai priklauso nuo to, kokie organai yra pažeidžiami.
Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs arba AIDS sergantis žmogus. Užsikrėsti galima lytinių santykių metu (per tiesiąją žarną, makštį ar burną), per kraują, naudojant užkrėstas adatas, švirkštus arba kitą kraują injekuojančią įrangą. ŽIV gali būti perduodamas iš motinos vaikui pro placentą, gimdymo metu arba per motinos pieną.
Sergančiųjų ŽIV daugėja
Šiuo metu pasaulyje yra apie 34 milijonus žmonių, užsikrėtusių ŽIV infekcija. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų gyvena ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse, kuriose skurdas ir ribotos ligos profilaktikos galimybės greitina viruso plitimą. Europos regione registruojama apie 2,3 mln. žmonių, užsikrėtusiųjų ŽIV. Pastaruoju metu didelis sergamumo padidėjimas stebimas Rytų Europos šalyse - Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 1988 metų užfiksuota 2 060 ŽIV infekcijos atvejų. Per šių metų sausio–spalio mėnesius išaiškintas 151 naujas susirgimo ŽIV infekcija atvejis. Didžiausią užsikrėtusiųjų dalį sudaro 25-39 metų amžiaus asmenys.
Šiaulių apskrityje per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį užregistruoti 138 ŽIV infekcijos atvejai, o per šiuos metus - 21 naujas susirgimo ŽIV infekcija atvejis. Šiaulių mieste registruojama daugiausiai, kitose apskrities administracinėse teritorijose – tik pavieniai atvejai. Didžiausią užsikrėtusiųjų dalį sudaro 35-44 metų amžiaus asmenys. Pagrindinis ŽIV infekcijos plitimo būdas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų. Pagal socialinę grupę daugiausia naujų atvejų nustatoma asmenims, esantiems Teisingumo ministerijai pavaldžiose įstaigose (kalintys ar sulaikyti asmenys).



