Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir venerinių ligų centro vadovas dermatovenerologas V. Vaitkevičius sako, kad dermatovenerologų trūksta, nes daugelis jaunų specialistų mieliau renkasi darbą kosmetikos kabinetuose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Daugumos infekcinių bei lytiniu keliu plintančių ligų protrūkiai kyla kas 25-erius metus: pokaryje prasidėjusi sifilio, gonorėjos banga atslūgo tik 1956 metais, vėliau protrūkis buvo 1969–1974 metais, dar vienas - apie 1990 metus. Dabar vėl didėja lytiniu keliu plintančiomis ligomis sergančiųjų ir mažėja šias ligas gydančiųjų skaičius. Nors kažkada Šiaulių odos ir venerinių ligų dispanseryje dirbo 14 dermatovenerologų, dabar čia dirba tik trys gydytojai: Odos ir venerinių ligų centre - centro vadovas ir dar viena gydytoja puse etato, Konsultacijų poliklinikoje - viena gydytoja. Tad jau nuogąstaujama, kad po kurio laiko dermatovenerologų Šiauliuose visai nebeliks.
Trūksta jaunų medikų
„Šiuo metu didžiąją dalį darbo dienos skiriu darbui Dienos ir paros stacionare. Matysiu, kiek tai tęsis, nes toks darbo krūvis dviem medikams nėra gerai. Ligoninės administracija šias problemas žino, tačiau kol kas nėra pajėgi išspręsti. Reikėtų jauniems žmonėms padirbti bent keletą metų ten, kur trūksta specialistų, kad vėliau juos būtų galima nukreipti į kitas gydymo įstaigas. Tačiau tokių sprendimų nėra daroma, todėl jaunimas baigęs medicinos studijas lieka tame mieste, kuriame ir studijavo“, - sako Odos ir venerinių ligų centro vadovas dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius.
Šiauliuose, pasak V. Vaitkevičiaus, yra sudarytos puikios darbo sąlygos jaunam gydytojui. „Pas mus mokomi net didesni atlyginimai nei didžiuosiuose miestuose - jaunas gydytojas gali uždirbti 2 500-3 000 litų. Tačiau norinčiųjų kol kas nėra, todėl galima daryti prielaidą, kad jaunimui duonos užtenka ir dirbant didžiuosiuose miestuose“, - teigia gydytojas.
Pasak V. Vaitkevičiaus, šiuo metu dermatovenerologo specialybė labai populiari ir ją renkasi daug jaunų gydytojų, tačiau daugelis pabaigusių mieliau dirba kosmetikos salonuose nei gydymo įstaigose.
„Dermatovenerologija Lietuvoje pirmiausia įsikūrė Šiauliuose. 1922 metais buvo įkurta pirmoji valstybinė Odos ir venerinių ligų ambulatorija, kurioje dirbo vienas gydytojas. Tada buvo 20 tūkstančių gyventojų Šiauliuose. Tai negi ir dabar, praėjus beveik šimtui metų, pakaks vieno specialisto, kai mieste - per 100 tūkstančių gyventojų?“ - retoriškai klausia V. Vaitkevičius.
44-erius metus dirbantis dermatovenerologas labiausiai apgailestauja dėl to, kad net ir sulaukus garbingo amžiaus negali eiti užtarnauto poilsio, nes nėra, kas jį pakeistų. Todėl gydytojas viliasi, jog dar sulauks jauno, profesionalaus specialisto, kuriam galės perduoti įgytas žinias ir sukauptą patirtį.
Daugėja sergančiųjų odos ir veneros ligomis
Šiuo metu vėl fiksuojamas odos ir veneros ligų pakilimas, nors, anot V. Vaitkevičiaus, šių ligų protrūkio kol kas nėra. Labiausiai gąsdina pacientų, sergančių sifiliu ir gonorėja, gausa: 2013 metais ligoninėje buvo 34 sergantieji sifiliu.
„Anksčiau, kai nebuvo tinkamų gydyti vaistų, visi pacientai buvo gydomi stacionare. Dabar visi pacientai yra gydomi ambulatoriškai. Kai kurie pacientai pas mus atvyksta su šeimos gydytojo siuntimu, kiti patys kreipiasi į specialistus. Pasitaiko, kad pacientus pas mus atsiunčia konsultacijai ginekologai ar gydytojai, kurie tyrė paciento kraują“, - sako V. Vaitkevičius.
Pasak gydytojo, kadangi šeimos gydytojai nėra pajėgūs gydyti odos ligų, jas tinkamai diagnozuoti ir paskirti gydymą, yra reikalinga specialisto konsultacija.
„Didžioji dalis odos ir veneros ligų būna kartu, nes venerinės ligos pasireiškia bėrimais odoje. Tam, kad šie simptomai būtų pastebėti laiku, mūsų centre yra kartu gydomos odos ir veneros ligos, - aiškina V. Vaitkevičius. - Pasitaiko rimtų odos uždegimų, kurie šlapiuoja, todėl reikia tokias kūno vietas raminti, malšinti skausmą ir naikinti šlapiavimą. Daug yra alerginių ligų, ypač pavasarį ir vasarą atsiranda rimtų nudegimų nuo saulės. Visus šiuos odos pakitimus mes ir gydome.“
