Šiuo metu lietuviai yra geriausi vanojimo meistrai Europoje.
Nuotr. iš asm. Vlado Jokubausko albumo.

Lina ABROMAVIČIENĖ

„Mes nerekomenduojame karštos pirties – yra ir kitų būdų nusižudyti“, - šypsosi Kuršėnuose gyvenantis Vladas Jokubauskas. Vyras praėjusią savaitę dalyvavo Kijeve vykusiame Europos sportinio vanojimo čempionate ir iškovojo čempiono titulą. Šiauliuose gyvena ir Latvijos atvirojo tarptautinio vanojimo čempionato nugalėtoja Ernesta Bajorinienė.  Akivaizdu, kad Šiauliai tampa ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pirtininkų sostine, o čempionai jau prabilo apie svajonę įsteigti pirtininkų mokyklą. Galima tik įsivaizduoti, kokią pirtį toje mokykloje jie užkurtų...

Seniau rengiami čempionatai buvo kiemo lygio
Šiaulietė Ernesta Bajorinienė vasarą vykusiame Latvijos atvirajame tarptautiniame čempionate taip pat buvo pripažinta geriausia vanotoja. Pelniusi čempionės titulą E. Bajorinienė buvo pakviesta teisėjauti Tarptautiniame Europos vanojimo čempionate Kijeve, kuriame nugalėjo V. Jokubauskas.
„Kai pirtininkai pasiekia čempiono vardą, gali teisėjauti kitų pirtininkų rinkimuose. Šiame sporte teisėjai nuolat keičiasi – tokia rotacija daroma dėl to, kad kaskart galėtų įsitraukti ir naujai įvykusių čempionatų nugalėtojai“, - teigia E. Bajorinienė.
Pasak E. Bajorinienės, seniau čempionatai buvo kiemo lygio – reikiamai nepripažinti ir nereikšmingi. „Visai neseniai susikūrė Tarptautinė sportinio vanojimo federacija, kuri gavo pripažinimą kaip oficialus judėjimas. Federacija Kijeve surengė pirmąjį savo čempionatą ir jis puikiai pavyko“, - džiaugiasi čempionate teisėjavusi E. Bajorinienė. Pasak šiaulietės, pirmą kartą organizuotame federacijos čempionate galėjo dalyvauti visi norintys pirtininkai. Tik Ukrainai buvo skiriamas ribotas dalyvių skaičius – 40 vanotojų, nes norinčių dalyvauti atsirado labai daug.

Vanojimo čempionas keliaus į Suomijos pirčių pasaulį
Į Ukrainoje vykusį čempionatą susirinko daugiau nei 400 pirčių gerbėjų, iš kurių tik 53 dalyviai buvo atrinkti sportiniam vanojimui. Kadangi dalyvių daug – vyko du pusfinaliai ir vienas finalas. Pasak E. Bajorinienės, vanojimo finale atliekama 11 vanojimo kontrastų, kad būtų galima įvertinti, kaip žmogus dirba su garu, su vanojimo technika. Kaip sugeba kontaktuoti su žmogumi. Įvertinus vanojimą pagal visus kriterijus, V. Jokubauskas buvo išrinktas nugalėtoju, kuris pasižymėjo geriausia vanojimo technika.
V. Jokubauskas vanojimo čempionatuose dalyvauja ne pirmą kartą. Jis nugalėtoju yra tapęs ir Lietuvoje. „Bendras prizas už pergalę čempionate – 1000 JAV dolerių, nugalėtojo taurė ir kelionė į Suomiją po pirčių pasaulį“, - laimėjimu džiaugiasi V. Jokubauskas.
Pasak E. Bajorinienės, dabartiniai vanojimo meistrų planai – kurti bendrą Pabaltijo šalių federaciją. „Norime pajudinti suomius ir estus, kad jie prisidėtų prie šio sportinio vanojimo čempionato ir galbūt kartu dalyvautų rengiant čempionatus“, - apie ateities planus užsiminė E. Bajorinienė.

Modelį išpėrė nenuplikyta kadagio vanta
Pirtininkai, atlikdami savo pasirodymus čempionatuose, turi rūpintis ne tik savo, bet ir modelio, kuriam atliekama procedūra, saugumu. „Svarbu žmogaus neperkaitinti. Vertintojai stebi, kaip vantomis uždengiama galva, kad žmogus neperkaistų ir turėtų kuo kvėpuoti, kaip atšaldoma. Jei ant žemės nukrito vanta, ją pakėlus iš karto negalima naudoti – būtina nuplauti. Laikomasi higieninių reikalavimų ir už griežtus pažeidimus dalyviai šalinami iš čempionato“, - pasakoja V. Jokubauskas.
Pasak čempiono, pirtininkai yra skirstomi į garo ir karščio meistrus. Garo meistrai dirba pirtyse, įkaitintose iki 70 laipsnių temperatūros. „Idealiausia temperatūra garo meistrams – 62 laipsniai. Iki 70 laipsnių įšilusioje aplinkoje žmogaus organizmas prakaituoja, o nuo 70 – kondensuojasi ir verda viduje“, - teigia pirtininkas.
Anot V. Jokubausko, svarbiausia, jog klientas jaustųsi gerai – todėl čempionatuose ruošiama mažos temperatūros pirtis, nes juose procedūras galima atlikti apie 20 minučių, o aukštoje temperatūroje – ne ilgiau kaip 3-5 minutes.
„Mes nerekomenduojame karštos pirties – yra ir kitų būdų, kaip nusižudyti, - šmaikštauja pripažintas pirtininkas. - Rekomenduojame pirtyse nepersikaitinti, tada žmogui bus malonu, jis pajus vantų aromatą ir pirties malonumą. Yra pasakyta, jog į pirtį žmogų pirtininkas atsiveda kaip kūdikį, kurį saugo, stebi ir nuolatos prižiūri, nors Lietuvoje vykusiame čempionate kartą buvo pasitaikę, kai pirtininkas iš jaudulio pamiršo nuplikyti kadagio vantą. Atlikus procedūrą, modelis išėjo ašarodamas ir su kraujosrūvomis ant nugaros“, - pasakoja V. Jokubauskas.  Pasak pirtininkų, tokių klaidų pasitaiko retai.

Naujausias mados klyksmas – klevo vanta
Pirtininkai naudoja pačias įvairiausias vantas ir kartais į jų sudėtį įeina net  žolės. Vantas pirtininkai ruošia patys. „Vantoms rišti naudojame pačius įvairiausius augalus. Labai moteriška – liepų vanta. Ji skatina organizmo išsivalymą, tinka grožio procedūroms. Beržas yra universali ir labiau tradicinė vanta – ji padeda išvalyti kvėpavimo takus metusiems rūkyti. Ąžuolo vanta – stiprios energetikos vanta, skirta tik sveikiems žmonėms. Žilvitis, drebulė, karklai, gluosniai – visi jie neša savo energetiką, tačiau visgi dažniausiai naudojamos klasikinės vantos, kurios privalomos ir programose – beržo ir ąžuolo vantos“, - pasakoja pirtininkė E. Bajorinienė.
Pasak V. Jokubausko, į Lietuvą jau atkeliavo ir klevo vantų mada. Klevo vantos mėgiamos, nes yra labai švelnios.
Tikras pirtininkas turi išmanyti ir tai, kaip teisingai rišti vantą. „Yra įvairių ritualų, kaip rišti vantas, jas galima daryti iš žolių kaip kokteilius – rišti kaip puokštes. Vantų rišimas – tai asmeninė kūryba, improvizacija“, - sako V. Jokubauskas.
Pirtininkai vasarą į pirtį pataria neštis žalias vantas, o tik vėliau naudoti sudžiovintas. Vantą geriau naudoti tik vieną kartą, antrą kartą ji gali būti naudojama kaip pagalbinė priemonė - dedama po galva ar kojomis.

Meilę pirčiai įskiepijo tėvai
Pirtininkas V. Jokubauskas teigia, jog jam pirtis – ne tik pomėgis, bet ir gyvenimo būdas, kuris niekada nebuvo ir nebus darbas.  
„Nuo vaikystės eidavome į pirtį. Kai mano tėvai sukūrė šeimą, nuomojosi kambarį, todėl praustis dažnai eidavo į pirtį. Kiek žinau iš tėvų pasakojimų, mane jau nuo dviejų savaičių pradėjo nešti į pirtį ir tai man labai patikdavo. Paaugęs pradėjau mokytis vanoti pats save, o po to - ir draugus. Taip gimė meilė pirčiai ir noras mokytis profesionalių vanojimo technikų. Jau daugiau nei 25-eri metai žaviuosi pirties teikiamomis galiomis“, - pasakoja sportinio vanojimo čempionas V. Jokubauskas.
Lietuvoje V. Jokubausko artimiausi tikslai - plėsti profesionalių pirtininkų ratą – mokyti profesionalaus vanojimo meno ir įsteigti pirtininkų mokyklą Lietuvoje.

Ukrainoje vykusiame sportinio vanojimo čempionate pirmosios vietos nugalėtoju tapo kuršėniškis Vladas Jokubauskas.

Šiaulietė Ernesta Bajorinienė taip pat yra iškovojusi vanotojos čempionės titulą, todėl Kijeve buvo paprašyta kartu su V. Jokubausku atlikti vanojimo meistrų pasirodymą.
Nuotr. iš asm. Vlado Jokubausko albumo