Zita KATKIENĖ

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pacientai buvo pakviesti dalyvauti projekte „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“, kurio tikslas surinkti įvairią informaciją apie lietuvių tautos genotipą.  Buvo pageidaujama, kad tyrimui atvyktų lietuvių kilmės šeimos: mamos, tėčiai ir jų vaikai. Tirtis buvo pakviesta apie 50 asmenų, kuriems iš venos buvo paimta kraujo, mėgintuvėliai čia pat centrifuguojami ir, pasibaigus akcijai, išvežti į Vilnių. Tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje, tad jo dėka tikimasi įvertinti žmonių gyvensenos ir mitybos ypatumus, tiriamas genetinių ligų paplitimas, be to, bus kaupiama informaciją apie projekte dalyvavusiųjų sveikatą atliekama genetinių sveikatos sutrikimų prognozė. 

Pakviestieji dalyvauti Lietuvos mokslų akademijos remiamame LITGEN projekte kraujo tyrimui turėjo atvykti nevalgę bei užpildyti keliolika specialios mitybos anketos klausimų. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojos Edita Šimkūnienė ir Ingrida Adomaitienė kvietė vieną po kito projekto dalyvius ir iš venos ėmė kraujo. 

Dažnas projekto dalyvis teigė, jog neserga jokiomis genetinėmis ligomis, tačiau smalsu sužinoti, kas užkoduota jų genuose. Dažną sugundė ir tai, kad brangūs tyrimai atliekami nemokamai. 

Mėgintuvėliai su krauju čia pat dedami į specialią centrifugą, atskiriama kraujo plazma. 

Pasak akcijos organizatorės, VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros jaunesniosios mokslo darbuotojos Raimondos Meškienės, labai svarbu, kad tyrime dalyvautų ne po vieną žmogų, bet nors keli šeimos nariai, geriausia – tėvai ir vaikai. Bus tiriami DNR žymenys, dažniausiai asocijuoti su polinkiu paplitusioms ligoms aterosklerozei, cukriniam diabetui. Atlikus tyrimą bus įvertintas ir šių ligų paplitimas tarp lietuvių. 

Svarbiausia, pasak projekto organizatorės A. Mažeikienės, jog sudaryta unikali galimybė sukaupti labai svarbią informaciją apie gydymo įstaigos pacientų sveikatą, taip pat išaiškinti šių sutrikimų prognozę. Visiems projekto dalyviams atlikti biocheminiai kraujo tyrimai, kurių metu nustatytas gliukozės, bendro cholesterolio kiekis kraujyje, trigliceridų, blogojo ir gerojo cholesterolio, C reaktyvinio baltymo rezultatai, jau po keleto savaičių atkeliaus į gydymo įstaigą ir bus perduoti gydančiam gydytojui. Bendrosios praktikos gydytojas galės šiuos rezultatus naudoti ligų diagnozei. 

Klinikinis tyrimas „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ truks ketverius metus ir baigsis 2015 metais. Anot A. Mažeikienės, įgyvendinant Biomedicinos mokslų srities projektą numatoma sukaupti apie tūkstantį lietuvių kilmės asmenų iš aštuoniolikos Lietuvos sričių. Bus sudaryta biobazė, kurioje bus kaupiama šių asmenų kraujo serumo, DNR mėginiai bei kiti tiriamųjų duomenys (biocheminiai, mitybos, gyvensenos, genealoginiai, genetiniai). Atlikus minėtų duomenų analizę bus sudarytos prielaidos parengti Lietuvos populiacijai pritaikytas sveikatos rekomendacijas. Remiantis šiais tyrimais ateityje bus galima vykdyti įvairius individualias žmogaus organizmo savybes bei ligas lemiančių veiksnių tyrimus Lietuvos populiacijoje. Šio tyrimo metu gauti duomenys bus naudojami ir ateityje, vykdant kitus panašius mokslinius projektus.

Stropiai kraujo mėginius registravo jaunesniosios gydytojos rezidentės Aistė Ukockytė ir Jolita Martinonienė. Vilniaus universiteto studentės, būsimosios medikės įsitikinusios, jog nors ir užrašomos tiriamųjų pavardės, tačiau asmens tapatybė bei tyrimų duomenys niekam, išskyrus medikus, nebus atskleisti. Be to, tiriamąjį identifikuojanti informacija nebūsianti pateikta jokiose mokslinėse publikacijose. Tačiau gauta informacija bus panaudota įvertinti Lietuvos populiacijos genetinės įvairovės ir genetinės struktūros ypatumus pagal DNR žymenis, plačiausiai naudojamus pasaulio populiacijų genetinės įvairovės, genetinės struktūros ir istorijos tyrimams. Visi tyrimo dalyviai, pasak organizatorių, prisidės prie mokslinių tiriamųjų darbų, labai svarbių genetikos bei genomikos srityje. 

Tyrime dalyvavusiems asmenims rūpėjo, ar jie bus supažindinti su tyrimų rezultatais. Pasak A. Mažeikienės, su biocheminių tyrimų rezultatais, kaip jau minėta, bus supažindintas šeimos gydytojas ir jais galės naudotis skirdamas gydymą. Tačiau duomenų apie genetinį tyrimą projekto užsakovas niekam neteiks. Kraujo mėginys, pasak R. Meškienės, bus saugomas iki 25-erių metų. Tada mėginys bus fiziškai sunaikintas.