Ne vienas buvęs ar esamas šiaulietis, ar net ne šiame mieste gimęs ir augęs pripažįsta, kad Šiauliai yra kažkoks kitoks miestas, nei visi kiti šalies miestai. Iš čia kilusios asmenybės Lietuvos kultūriniam gyvenimui duoda taip vadinamo „draivo“, sunkiai žodžiu apibūdinamos energijos. Vien ko vertas „Keistuolių teatras“, kurio nemaža dalis įkūrėjų yra iš Šiaulių ir pavadinime esantis žodis – „keistuoliai“ tarsi byloja, kad tai kitokie kūrėjai, žinoma, gerąja prasme. Reikia begalinės drąsos, kad viešai save pavadintum keistuoliu.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiauliai yra savitą aurą turintis miestas, kuris duoda ir gali duoti daug Lietuvos ne tik kultūriniam, bet ir socialiniam gyvenimui. Tai miestas, esantis kryžkelėje – pusiaukelėje tarp kitų didmiesčių, tačiau tik gero šeimininko ranka gali lemti, ar tokia palankia geografine padėtimi bus pasinaudota tinkamai ir iki galo. Kol kas panašu, kad miestas atsidūręs ne tik magistralinių kelių kryžkelėje. Miestas atsidūręs įvairių sprendimų kryžkelėje, sprendimų, nuo kurių priklauso gal net ir viso regiono ateitis.
Šiauliai ne tik gali, bet ir tampa pavyzdžiu visai šaliai, kaip gali būti sprendžiamos tam tikros problemos. Žemės savininkai, iki šiol buvę paribiuose, į viešumą iškelia klausimus ir problemų sprendimo būdus. Pasak žemės savininkų atstovų, per Šiaulių miesto patirtį ir kiti šalies miestai identifikuoja savo problemas ir įgalina jų sprendimą. O problemų yra begalės ir ne tik dėl žemės lopinėlio.
Šiauliai galėtų tapti pavyzdžiu, kaip derėtų tvarkytis šilumos ūkyje, švietimo ar kitose srityse. Tačiau iki šiol metai iš metų miesto valdžia tik trypčioja vietoje ir dėl kažkokių sveiku protu sunkiai suvokiamų priežasčių nepaiso visuomenės intereso. Nors sakoma carpe diem (gyvenk šia diena), bet vargu, ar miesto valdytojams derėtų laikytis tokio gyvenimo credo. Daugybė pavyzdžių rodo, kad kol kas tokiu šūkiu miestas ir gyvena – šia diena. Planuojami investiciniai projektai nesukuria pridėtinės vertės ir dažniausiai baigiasi nesėkme, tarptautinėje erdvėje pasirodome kaip keistuoliai. Tik šį kartą blogąja prasme. Net patys valdininkai neslepia, kad jiems svarbiausia – įsisavinti europinę paramą ir pastatyti bet ką. Tad ir statomas kortų namelis, kuris, įdomu, ar ilgai išsilaikys.
Šiauliai galėtų tapti pavyzdžiu kitiems, tačiau kol kas dėl išradingumo ar fantazijos trūkumo tik imamas pavyzdys iš kitų, kaimyninių miestų. Klaipėda šiauliečiams parodė, kaip būtų galima tvarkytis su miesto visuomeniniu transportu. Kaunas parodė, kad priversti daugiabučių gyventojus tvarkyti visuomeninę žemę ir taip taupyti iššvaistytus biudžeto pinigus yra visai geras sumanymas. Tik įdomu, kodėl neperimamas ir kitų miestų, netgi geresnis pavyzdys.
Šiaulių valdžia nuo visuomenės atsitvėrusi tylos siena ir miestiečiams pasirodo tik oficialių švenčių progomis, tuo tarpu Panevėžys apie kiekvieną savo sprendimą trimituoja visais viešųjų ryšių kanalais iki paraudonavimo, kiekvieną dieną. Kaip sakoma, viešumo niekada nebus per daug, bet Šiauliams iš kaimynų šioje srityje dar yra ko pasimokyti.
Panevėžio pastangos pritraukti investuotojus taip pat rodo geresnius rezultatus, nei Šiaulių miesto. Vis netyla pranešimai, kad magistralinė geležinkelio vėžė, kuri sujungs kelias Europos valstybes, eis pro Panevėžį, bet ne pro Šiaulius, kaip buvo sumanyta pirminiame etape. Tuo tarpu Šiaulių meras sugeba tik pasielvartauti, kad tai būtų negerai Šiaulių miestui ir regionui, bet iki šiol nematyti jokių rezultatų, kad bėgiai būtų klojami pirma numatyta kryptimi. Tik ar mero trypčiojimas vietoje nenulems viso regiono ateities?
Susidaro įspūdis, kad Šiaulių miesto merui dažnai tenka balansuoti ant ribos. Meras net be užuolankų rėžia, kad reikia suteikti pagalbą verslui ir ragina miesto politikus „ištiesti tautų draugiškumo ranką“ bei padovanoti beveik milijoną litų kainavusius dokumentus Ukrainai. Taip pat sunkiai suvokiamas ir siekis „bet kokia kaina“ pritraukti į miesto šilumos ūkį privačius investuotojus. Galbūt šiauliečiams derėtų merui priminti, kad jis atstovauja miesto gyventojus, o ne ką nors kita?
Šiauliai stovi kryžkelėje ir akivaizdu, kad tik dėl tinkamų apsisprendimų bus nulemta, ar Šiauliai nedings iš geopolitinio žemėlapio. Nesinori tikėti, kad ateities kartos tik iš senovinių žemėlapių sužinos, kad kažkada pusiaukelėje tarp Karaliaučiaus ir Rygos būta kažkokio miesto. Užsispyrimas yra teigiamas žmogaus bruožas, bet tie, kurių rankose yra galia priimti lemiamus sprendimus, užsispyrę eina ta pačia vaga ir nieko daugiau nemato arba nenori matyti, o tai kelia nerimą.
Šiauliai gali parodyti pavyzdį visai šaliai, kad atsidūrus kryžkelėje galima pasiekti daug. Šiauliai dar kitaip vadinami Saulės miestu. Tad kaip Vincas Kudirka kadaise rašė: „tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“.
