Vyriausybė vakar tarėsi dėl tarptautinio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo veiksmų. Premjero pasisakymas po pasitarimo bei anksčiau išsakytos susisiekimo ministro mintys byloja, kad Šiauliai liko nuošalyje. Tarptautinė geležinkelio magistralė turėtų eiti per Panevėžį, atsirado planų netgi pasukti ją per Vilnių, o šiauliečių politikų argumentai, kad linija turėtų eiti bent per Radviliškį, kuris yra didžiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, liko neišgirsti.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Steigs įmonę
Vyriausybė pirmadienio posėdyje pritarė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija įgyvendins „Rail Baltica 2“ projektą. Tam bus steigiama bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, sakė premjeras Algirdas Butkevičius, skelbia ELTA. Planuojama kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl projekto finansavimo. Siekiama, kad EK finansuotų 85 proc. projekto vertės.
„Buvo pritarta, kaip ir anksčiau, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija įgyvendins „Rail Baltica 2“ projektą. Tam yra numatytos lėšos kurti bendrą įmonę kartu su mūsų kaimynais. Tai bus atskira įmonė, kuri ir pradės paruošiamuosius darbus „Rail Baltica 2“ projekto įgyvendinimui ir kreipiantis į EK, kad finansavimas būtų skirtas 85 proc. tam projektui“, - sakė Ministras Pirmininkas.
Plėtoja tinklą
Tarptautinė magistralė turėtų sujungti penkias Europos valstybes ir eitų nuo Varšuvos (Lenkija) per Kauną iki Latvijos sienos, tad per Rygą iki Talino (Estija) ir nuo ten – keltu susijungtų su Helsinkiu (Suomija). Neseniai pasigirdo minčių, kad jei ši magistralė eis per kitų šalių sostines, o Lietuvos sostinę – aplenks, tad buvo pateiktas siūlymas iš Kauno tiesti atšaką iki Vilniaus. Taip pat iškilo minčių ir plėsti atšaką iš Varšuvos iki Vokietijos. Pasak A. Butkevičiaus, keliama sąlyga, kad geležinkelio atšaka nuo Kauno iki Vilniaus bus finansuojama iš bendrų asignavimų projektui.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytoja Lietuvos teritorijoje. „Rail Baltica 2“ yra vienas svarbiausių Baltijos regiono investicinių projektų, kuris turėtų gauti prioritetinį finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Šiauliai lieka nuošalyje
Pirminiuose planuose geležinkelio magistralę nuo Kauno iki Latvijos sienos planuota tiesti per Radviliškį-Šiaulius-Joniškį. Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašė anksčiau, prieš keletą metų įtakingų politikų iš Panevėžio spaudimu buvo užsakyta nauja studija, kuri paremtų naujos magistralės per Panevėžį tiesimą. Pagalį į ratus galimai įkišo ir buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, kuris studijos rengėjams adresuotame rašte pasirašė, kad pastabų dėl magistralės tiesimo per Panevėžį neturi.
Bandyta tartis su susisiekimo ministru bei su Ministru Pirmininku, siūlyta magistralę tiesti bent jau per Radviliškį, tačiau negelbėjo net bendra partinė pozicija. Po vakar vykusio Vyriausybės pasitarimo Premjeras informavo, kad „Rail Baltica 2“ trasa eis per Panevėžį. Tokį pasirinkimą esą nulėmė atlikta studija. Tuo tarpu Radviliškio ar Šiaulių geležinkelio mazgai šiuo metu esą yra „labai užimti, jų pajėgumai išnaudoti, tai pareikalautų papildomų asignavimų“.
Alternatyvos nesvarstė
Kiek anksčiau susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad atliekant Strateginio poveikio aplinkai vertinimo studiją, kurioje buvo lyginamos dvi alternatyvos – Šiaulių ir Panevėžio, buvo net ne dviejų alternatyvų lyginimas. Ministras leido suprasti, kad daug kas šią studiją suprato ne taip, kaip derėjo, ir jokia mintis, kad linija galėtų eiti per Šiaulius, net nebuvo svarstyta.
„Iš tikro pradinė mintis ir buvo, kad „Rail Baltica“ greituminė vėžė eis daugiau Panevėžio kryptimi, o ne Šiaulių, ir kaip lyginamasis variantas yra parodytas Šiaulių egzistuojantis geležinkelis, ir kas būtų, jeigu šalia jo būtų tiesiama europinė vėžė. Buvo įvertinti įvairūs rodikliai. Ir artėjam prie išvados, kad vis dėlto trasa bus labiau orientuota Panevėžio kryptimi“, - praėjusią savaitę sakė R. Sinkevičius, skelbia portalas Alfa.lt.
Šiauliams nesėkmingas buvo mūšis ir dėl kitos tarptautinės magistralės, kurią perėmė Panevėžys. Tai „Via Baltica“. Jeigu per Panevėžį bus nutiesta ir geležinkelio magistralė, Šiauliai gali likti visiškoje nuošalėje.
Šiaulių politikų ir valdininkų pastangos pakreipti tarptautinės geležinkelio magistralės tiesimą savo pusėn liko bevaisės – tiek susisiekimo ministras, tiek Ministras Pirmininkas pagaliau tiesiogiai prabilo, kad „Rail Baltica“ geležinkelis turėtų būti tiesiamas ne per Šiaulius ar Radviliškį, bet Panevėžio regione.
