Zita KATKIENĖ

Vakar 13 valandą iš Gedulo namų išlydėta Respublikos Nusipelniusi provizorė, Vandos Kavaliauskienės katinų muziejaus įkūrėja Vanda Kavaliauskienė. Atsisveikinti su garbinga šiauliete susirinkusiųjų būrys byloja, jog išvardyti visų organizacijų, kurioms priklausė velionė ir kurių atstovai, draugai ir bičiuliai atėjo atsisveikinti, būtų sunku. Tokia įvairiapusė, veikli ir nepailstanti buvo Vanda Kavaliauskienė iki pat 88-ojo savo gyvenimo jubiliejaus.

Medikų senjorų klubo nariai, farmacininkai, kultūros ir švietimo darbuotojai, gyvūnų mylėtojai, miesto valdžios atstovai – drauge su pačiais artimiausiais – giminėmis. Pastarieji vakar amžino poilsio išlydėjo vyriausią savo giminės patriarchę, paskutiniąją Stasio ir Jadvygos Jurevičių dukterį. Prie karsto – dukterėčios ir sūnėnai, jų vaikai, kuriems palikta tęsti pradėtus darbus.

Tarp atsisveikinančiųjų – dauguma vyresnio amžiaus žmonės. Daugumos akyse - ašaros. Provizorei Bronei Klupšienei beveik visą gyvenimą teko bendrauti su Vanda Kavaliauskiene. „Aš nuo 1954-ųjų dirbau Respublikinės Šiaulių ligoninės vaistinės vedėja, tad ir jaunystėje jaučiau globėjišką jos ranką, nes visada mokėjo rūpintis, kad ligoninei nestigtų reikiamų vaistų“, - pasakoja provizorė, visą gyvenimą kasdien į darbą ėjusi pro Jurevičių namus Šatrijos gatvėje, tad matė jame verdantį dvasingą gyvenimą. Išėjusios į užtarnautą poilsį abi nesitraukė iš aktyvaus gyvenimo. „Mes visada būdavome drauge Medikų senjorų klubo veikloje, susitikdavusios ir Kultūros darbuotojų senjorų klube. „Jos buvo pilna visur – daugelį šildė Vandutės žodžiai, nuoširdumas, meilė gyvenimui ir žmogui“, - kalba patyrusi provizorė, prisiminusi ir kitas Medikų senjorų klubą pastaruoju metu užklupusias netektis. Vakar į tuos pačius Gedulo namus atvežti pediatrės Danutės Pečiulienės palaikai. Neseniai atsisveikinta su terapeute, buvusia Respublikinės Šiaulių ligoninės Fizioterapijos skyriaus vedėja Joana Buklauskaite, taip pat su Dantų protezavimo skyriaus vedėja Aldona Mikaliukaite. 

Provizoriams Antaninai ir Liudvikui Rulinskams drauge su Vanda Kavaliauskiene teko gyventi koja kojon. „Buvo laikas, kai dirbome viename kieme – ten pat buvo ir Vaistų sandėlis, kuriame aš dirbau, ir Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninė kontora, kurios valdytoja dirbo Vanda Kavaliauskienė“, - mena vaistininkas, jau tada matęs, jog padėti žmogui – pagrindinis Vandos Kavaliauskienės tikslas, kurio ji nepamiršo visą gyvenimą. Drauge tekdavo bendrauti ir farmacininkų renginiuose, konferencijose, pasitarimuose, vėliau – drauge ir kraštotyrinėje veikloje. Antanina ir Liudvikas Rulinskai – ir Vandos Kavaliauskienės katinų muziejaus nuolatiniai lankytojai. Tik su paskutiniuoju – 88-uoju - gimtadieniu pasveikinti jau nespėjo. „Antanina paskambino lapkričio 23-iąją, tačiau dukterėčia Luana paaiškino, kad iškviesta greitoji pagalba, netrukus važiuos į ligoninę“, prisimena L. Rulinskas. Praėjusį savaitgalį miestą apskriejo žinia, kad Vandos Kavaliauskienės nebėra. Šaltą, vėjuotą sekmadienį – taip pati gamta atsisveikino su iškilia, daug miestui nusipelniusia asmenybe.