Zita KATKIENĖ
Žvaigždės ne vieną uždega savo spindesiu. Vieni ima mėgdžioti žvaigždės išorę, nes jaučiasi esą panašūs į scenos dievaitį, kiti, išorinio panašumo mažiau savyje aptinkantys, ima mėgdžioti gyvenimo būdą, pomėgius, elgesį. Nesuskaičiuotume, kiek pasaulyje yra Merlyn Monro, kiek Maiklų Džeksonų... Net žvaigždės populiarumas sužimba, kai į dienos šviesą išlenda jo antrininkas. 
 
Prieš Kalėdas bene populiariausias personažas - Grinčas. Jo antrininkų atsiranda kasdien ir vis daugiau. Ir kuo jis gali sužavėti šiandienos žmogų. Išore? Bet juk negražus, plokščiu snukiu, žalias, storas - niekas su tokiu nenorėtų gyventi. Todėl jis ir gyvenęs vienas, todėl ir piktinosi kaimynais, kurie triukšmavo, pirko dovanėles ir ruošėsi Kalėdoms. O kai visai supyko, likus trims dienoms septyniolikai valandų ir 33 minutėms iki Kalėdų, Grinčas savo ilgais žaliais pirštais iš kaimynų pavogė... kalėdines dovanas.
 
Šis bene didžiausio pasaulio nusikaltėlio poelgis, deja, užkrečiantis. Grinčais šiandien tampama kasdien. Šiandieniniai grinčai savo žaliais ilgais pirštais stebina nuolat, nelaukdami paskutinių dienų iki didžiosios metų šventės. Jau prieš mėnesį temdomas Kalėdų džiaugsmas, kurio mūsų širdyse vis mažiau ir mažiau. 
Ar maža šiandien mieste žmonių, kuriems darbdavys prieš pat Kalėdas sumažino atlygį už sunkų darbą? Ar maža šiandien tokių, kuriuos darbdavys prieš pat Kalėdas ragina rašyti prašymą išleisti nemokamų atostogų. Tai, aišku, mažieji grinčai, vagiantys Kalėdas iš sunkiai besiverčiančių šeimų, jų artimųjų.
Daug daugiau žmonių nuskriaudžia tie grinčai, kurie sprendžia miesto ar net šalies gyventojų likimą. Ir, deja, negali jie nurimti, kai jaučia, kad Kalėdos bus geresnės, jei jų priimti sprendimai ir įstatymai bus palankūs žmonėms ir šie su entuziazmu ruošis Kalėdoms vien dėl to, jog  žinos, kad šventės bus gražesnės. Trina šiandien rankas miesto administracijos atstovai, apdūmę akis politikams, kurie Tarybos posėdžio metu ėmė ir balsavo už tai, kad dviejų lopšelių-darželių ir pagrindinės mokyklos darbuotojai prieš pat Kalėdas negautų atlygio. Ir, žinoma, nešvęstų Kalėdų taip, kaip norėtų, kaip galėtų, jei būtų ne tik pinigai neatimti, bet ir nuotaika nesugadinta.  
 
Dar stipresni, matyt, jaučiasi tie grinčai, kurie priima įstatymus, o tvirtina, žinoma, juos prieš pat Kalėdas. Kaip šiandien jaučiasi tie Seimo grinčai, pavogę Kalėdas iš Lietuvos senjorų, tų pačių politikų nuskriaustų krizės vardu. Juk visi šalies pensininkai tikėjosi išgirsti žinią, kad jiems bus sugrąžintos sumažintos valstybinių ir valstybinio socialinio draudimo pensijų išmokos, nes buvo siūloma jų galiojimą įteisinti iki šių metų gruodžio 31 dienos. Deja, kelių Seimo narių balsų persvara pratęstas pensijas sumažinusio laikinojo įstatymo galiojimas iki kitų metų pabaigos. Akivaizdu, jog Kalėdų nuotaika sugadinta visiems šalies senjorams, kurie tikėjosi, kad jau kitais metais gaus savo uždirbtus pinigėlius, jau galės gyventi sočiau ir laimingiau. Tad ir šias Kalėdas būtų šventę su pakilesne nuotaika, nors dar ir be pinigėlių, kuriuos jau būtų gavę atėjus Naujiesiems metams. 
 
Tačiau paties didžiausio grinčų būrio net nepajėgtume įvardyti, nes jie kėsinasi į Kalėdas tarsi nepastebimai, skatindami visus pamiršti tikrąją Kalėdų dvasią, ateinančią į tikinčiojo širdį su kūdikėlio Jėzaus gimimu. Dar mažiau beliko prisimenančiųjų senąją Kalėdų ir Kūčių prasmę. Tik etnografai ir begali papasakoti apie tai, kad pats žodis Kalėdos kilo nuo žodžio „kalti”, nes yra mitas, jog Kalvis nukalė saulę ir įmetė ją į dangų. Tada ir ateina Kalėdos, o žmonės, gyvenantys gamtos ritmu, džiaugiasi ilgėjančia diena, giedodami senovines kalėdines giesmes, žaisdami įvairius žaidimus prie rankų darbo žaisliukais papuoštos gyvos kalėdinės eglutės. 
 
Šiandien laukiančiųjų Kalėdų džiaugsmai kiti. Deja, niekas paprasto žmogaus neklausia, ar jis nori, kad Kalėdos prasidėtų vos pasibaigus Vėlinėms... Tokį tempą diktuoja grinčai - prekybos centrai, kurie pirmieji vėlinių žvakutes pakeičia eglės blizgučiais ir žmogus nori - nenori jau turi pradėti galvoti ką pirkti, kiek pirkti, nors tų prekių jam dar visai nereikia. Brukte brukamos ir smulkios kalėdinės dovanėlės - niekam nereikalingi niekučiai, kuriuos gavę meta lauk arba, sulaukę kitų Kalėdų, dovanoja kitiems... 
 
Atimtas Kalėdų džiaugsmas ir iš vaikų, kurie iš Kalėdų Senelio tikisi tikrai brangios dovanos. Kaip šiandien pasijustų dažnas vaikas, jei po eglute rastų mamos megztas kojines, pirštines ar šiltą šaliką? Apsipiltų ašaromis? Pareikalautų nupirkti tikrą dovaną - kad ir pirmą po ranka pasitaikiusį brangų žaislą. Ar laimingi šiandieniniai žmonės skaičiuodami, kokią apvalią sumą reikės pakloti Kalėdų dovanoms, kuriose, deja, nei prasmės, nei Kalėdų nuotaikos, nei... didelio džiaugsmo? 
 
Deja, toną diktuoja ne tik prekybininkai, į lentynas sudėlioję Kalėdų dovanai supakuotus ne tik žaislus, bet ir parfumeriją, bižuteriją... Diktuoja toną ir kas vakarą televizijos ekranuose reklamuojamos... Kalėdų dovanos, kuriomis gali tapti viskas, kas tik yra prekė. Ir į pašto dėžutes, į kurias jau seniai niekas neatneša kalėdinių atvirukų, plūste plūsta prekybos centrų reklaminiai leidinukai, kuriuose - nuolaidos laukiantiems... ramių Kalėdų. Deja, gausiausias pasirinkimas ir didžiausios nuolaidos - alkoholiui.  
 
Dovanas pavogęs Grinčas, prisiminkime, labai sunerimo supratęs, kad pavogtos dovanos nesugadino Kalėdų, nes žmonėms ne dovanos buvo svarbiausia - jie džiaugėsi Kalėdų dvasia. Tada Grinčas ėmė planuoti, kaip sugrąžinti žmonėms pavogtas dovanas....  Deja, ar šiandienos grinčai tokie - ar jiems suspaudžia širdį, ar nors suvirpina sielą noras pakeisti tą poelgį, kuriuo sugadino didžiausią metų šventę. Jei ne, tai ir tikraisiais Grinčo pasekėjais jie šiandien vadintis negali, nors ir labai norėtų. 

 
Straipsnių peržiūros
93754639
Į viršų