„Tikima, kad jei liepos 10-ąją lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal ir septynias savaites ar 40 dienų“, – sako profesorius L. Klimka.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Liepos 10-oji yra ypatinga tuo, kad tai Septynių brolių miegančių diena. Ši diena Lietuvoje žinoma nuo seno, nes pagal ją vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai mūsų laukia likusią vasaros pusę.
Tad siekdami išsiaiškinti, kokie gi tie orai bus likusią vasarą, iš kur atsirado Septynių miegančių brolių legenda ir kuo ši diena svarbi ir reikšminga, pakalbinome lietuvių fiziką, gamtos mokslų daktarą, etnologą, mokslo istoriką, Lietuvos edukologijos universiteto profesorių Libertą Klimką ir Šiaulių meteorologijos stoties viršininkę Viktoriją Kazlauskienę.
„Kitados tikėta, kad jei liepos 10-ąją lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal ir septynias savaites ar 40 dienų. Žemaitijoje, kur lietaus dažnai būna per daug, toji diena vadinama Broliais šlapukais. Jeigu visai tądien nelyja, irgi blogai – stos sausra ir rugių derlius bus visai menkas“, – sako L. Klimka.

Pavadinimas sietinas su Plejadžių žvaigždžių grupe
Anot profesoriaus L. Klimkos, Septynių brolių dienos ankstų rytą prieš pat saulėtekį galima įžiūrėti patekant Sietyną (astronomų žvaigždėlapiuose tai Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne). Šio įsidėmėtino dangaus šviesulio skliaute nesimatė nuo pat pavasario sėjos pradžios.
„Paklausus senų žmonių, kiek gi žvaigždžių turi Sietynas, dažniausiai išgirsime atsakymą – septynias. Iš to kildintinas šios dienos pavadinimas „Septyni broliai miegantys“ vėlesniais laikais pagrįstas ir legenda apie septynis brolius krikščionis, III a. viduryje Romos imperatoriaus Decijaus pasmerktus bado mirčiai ir uždarytus oloje, bet ten giliai įmigusius net dviem šimtams metų. Lietuviai šį įvykį „apgyvendino“ Kijeve – tuometiniame valstybės pakraštyje, tikriausiai siedami su tenykščiu olų vienuolynu – „Peščerskaja Lavra“, – legendą pasakoja L. Klimka.
Profesoriaus teigimu, apie Septynis brolius miegančius yra sukurta dar viena legenda.
„I a. po Kristaus Romoje gyveno turtinga našlė Felicita, turėjusi septynis sūnus. Juos išaugino tvirtais krikščionimis. Sūnūs, verčiami atiduoti pagarbą pagonių dievams, griežtai tam pasipriešino, tada buvo pasmerkti kartu su motina myriop. Budeliai privertė motiną stebėti sūnų egzekuciją, tad ji mirė aštuonis kartus. Vilniaus šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Riterių koplyčioje yra Felicitos skulptūrinis atvaizdas – tik suakmenėjusi širdis galėjo atlaikyti tokią kančią“, – dar vieną legendą prisimena etnologas.

Papročių ir astronominių reiškinių sąsajos
L. Klimka tvirtina, kad kol nebuvo astronomijos ir jos žiniomis paremto tikslaus kalendoriaus, žvaigždynų tekos ir laidos stebėjimai – vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Tautos atmintis šiuos prosenoviškus metodus papročių forma išsaugojo iki šiol.
„Lietuviškųjų papročių ir tikėjimų sąsajos su astronominiais reiškiniais nėra kažkokia išimtis, sąlygota vien tik permainingo klimato. Visą žmonijos civilizacijos raidą dangaus reiškiniai buvo svarbūs religinių įvaizdžių ir praktinio kalendoriaus darybai. Tik nelygu ūkininkavimo pobūdis, žemdirbiškojo sezono trukmė. VIII a. prieš Kristų gyvenęs graikų poetas Hesiodas sakė, kad derlius subręsta, kai Plejadės pateka ankstų rytą saulės spinduliuose. O kai jos nuskęsta jūroje vakare, prasideda rudeniniai štormai ir laivyba baigiasi.
Graikams Plejadės – tai balandėmis paverstos milžino Atlanto, laikančio žemės rutulį, dukros. Į dangų jos pakilo kartu su motina Plejone, gelbėdamosi nuo medžiotojo Oriono persekiojimo. Balandės danguje vyriausiam dievui Dzeusui nešioja ambroziją – nemirtingumo gėrimą. O kiek gi yra paukščių tame būryje, kiek seserų, kiek žvaigždžių? Žinoma, kad septynios. Šis skaičius apskritai dangaus sferoje dažnas: septynios Grįžulo Ratų žvaigždės, septynios akimi matomos planetos, septynios paros savaitėje pagal tarpą tarp mėnulio fazių. Japonai šias žvaigždes sudėjo į automobilio „Subaru“ logotipą“, – apie dažnai astronomijoje ir ne tik pasikartojantį skaičių „septyni“ pasakoja profesorius L. Klimka.

Kurgi septintoji žvaigždė?
Tačiau anot L. Klimkos, skaičiuojant Plejadžių žvaigždes, vis vienos pritrūksta. Šešios ryškios. O kurgi septintoji?
„Graikai taip aiškina jos paslaptingą pradingimą: viena iš seserų – Meropė ištekėjo už Sizifo, mirtingo žmogaus. Gėdydamasi nelygių vedybų ji slepia savo veidą po vualiu. Romėnai dar pridūrė, kad pasmerkta seserų Meropė iškeliavo į žemę išsipynusi plaukus ir todėl pavirtusi kometa.
Indų arijų epinėje poemoje „Mahabharatoje“, sukurtoje V amžiuje prieš Kristų, spiečiaus kosminė legenda tokia: Grįžulo Ratų septynios žvaigždės – tai septyni išminčiai. Plejadės – jų žmonos (žvaigždyno ir spiečiaus konfigūracijos išties yra panašios). Viena jų buvo taip ištikimai atsidavusi savo vyrui, kad jis žmoną pasiėmė kartu į tolimą piligriminę kelionę. Ir dabar tą porą galima įžiūrėti Grįžulo Ratuose – tarmiškai vadinamo „dišliaus“ antroji žvaigždė yra dviguba.
Arabai šią neišskiriamą porą pavadino Micaru ir Alkoru, Žirgu ir Raiteliu. Kai sultonas rinkdavosi karius savo gvardijai, šaulių regą tikrindavo pagal šias žvaigždes: mato dvi ar vieną“, – dingusios žvaigždės paslaptį paaiškina L. Klimka.
Be to, L. Klimka patikina, jog teleskopu pažvelgę į dangaus gelmę, pamatytume, kad Sietyne – Plejadėse yra šimtai žvaigždžių. Šviesa iš ten keliauja 370 metų.
„Astronomai neatsisako tų senoviškų žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimų – juose glūdi gili kultūrinė įvairių tautų atmintis ir astronomijos romantika“, – tvirtino profesorius L. Klimka.

Lietus nesitrauks septynias dienas
L. Klimkos teigimu, meteorologai sako, kad liepos pradžioje įdienojusios vasaros saulės radiacija virš Azorų salų suformuoja galingą oro masių sūkurį. Nuo jo slinkties į šiaurę ar pietus ir priklausys mūsų liepos bei rugpjūčio mėnesių orai. Juk sūkurys pirmu atveju užtvers Atlanto ciklonams kelią, antruoju – suformuos jiems „koridorių“, o tada tai jau lis kaip per Dainų šventes.
Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė V. Kazlauskienė taip pat pridūrė, kad sinoptikai ir klimatologai pastebi, jog vasaros viduryje orai keičiasi ir dažniausiai į lietingesnę pusę.
„Šiandien, Septynių brolių miegančių dieną, mūsų sinoptikai prognozuoja lietingą ir gan vėjuotą orą, o temperatūra sieks tik 16 laipsnių šilumos.
Vidurvasarį orai dažniausiai keičiasi. Jeigu, pavyzdžiui, pirmoji vasaros dalis buvo lietingesnė, tai paprastai antroji vasaros dalis būna sausesnė. Tačiau pas mus labiau įprasta, jog pirmoji vasaros dalis yra sausesnė, o antroji – drėgnesnė“, – teigė V. Kazlauskienė.
Anot V. Kazlauskienės, iki šiandien Lietuvoje buvo gan sausringas laikotarpis – upėse nuosėkis, kai kur net skelbiama stichinė sausra.
„Sinoptikų prognozės rodo, jog artimiausiu metu mūsų žemė pagaliau sulauks drėgmės – į Lietuvą ateina lietus. Na, lietuvių liaudies išmintis sako, jog jei šiandien lis, tai lietus nesibaigs septynias dienas ar net septynias savaites. Aš pasakysiu, jog bent jau septynias dienas, ko gero, sulauksime kritulių.
Aišku, dienos bus nevienodos. Šiandien sinoptikai prognozuoja, kad krituliai bus stipresni, šeštadienį šiek tiek mažesni, tačiau visą ateinančią savaitę bus lietingas oras, bet protarpiais išlįs saulė. Be to, pirmadienį, antradienį temperatūra vėl pakils iki 20 laipsnių šilumos“, – apie mūsų laukiančius orus sako V. Kazlauskienė.