Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė teigia, jog sankcijos padėjo sudrausminti žemės nuomos mokesčio mokėtojus.

Mykolas DEIKUS

Šiaulių savivaldybės valdininkai nesupranta Tarybos sprendimų, kuriuos patys ir ruošė. Tai paaiškėjo po to, kai viena Šiaulių mieste veikianti bendrovė apskundė valdininkų „sankcijas“ už nesumokėtą žemės mokestį. Savivaldybė priversta grąžinti neteisėtai paimtą mokestį už žemę, atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir dar sumokėti penkis procentus palūkanų. 

 

 

Ne viena miesto įmonė ar paprastas šiaulietis buvo priversti sumokėti žemės nuomos mokestį pagal padidintą tarifą. Ir, kaip dabar aiškėja, gali bandyti susigrąžinti pinigus. 

 

2005-aisiais Šiaulių miesto taryba patvirtino du žemės nuomos mokesčio tarifus – 1,5 ir 4. Antrasis tarifas buvo taikomas tiems asmenis, kurie įsiskolino biudžetui nesumokėję žemės nuomos mokesčių, arba naudojosi žeme, tačiau to nedeklaravo ir, žinoma, nemokėjo mokesčių.

Tačiau Aukščiausiąjį teismą pasiekusioje byloje matyti, kad Tarybos sprendimą parengusi Savivaldybės administracija pati jo nesilaikė, taikė neteisingai.

 

 

Po maždaug dvejus metus užtrukusio bylinėjimosi triumfavo dujotiekių statybomis besiverčianti bendrovė. Bendrovė mieste valdo tris sklypus, dėl kurių buvo pasirašytos žemės nuomos sutartys. Paaiškėjo, kad įmonė naudojasi dar keliais sklypais, kurių laiku nedeklaravo. Savivaldybė nesismulkino ir padidintą mokestį suskaičiavo nuo visų bendrovės turimų sklypų.

 

„Laikantis tokio aiškinimo, net ir nedidelė nuomos mokesčio skola už vieną iš nuomojamų sklypų sudarytų pagrindą taikyti daugiau kaip dvigubai didesnį nuomos mokesčio tarifą už visus nuomojamus sklypus. Toks nurodytos normos aiškinimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimo, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrintų civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą  taip pat neatitinka teisingumo principo nuostatos, kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga jo padarytam pažeidimui“, - konstatavo Aukščiausiojo teismo kolegija. Kitaip tariant, didesnį tarifą Savivaldybės administracija galėjo skaičiuoti tik už tuos sklypus, kurių bendrovė nedeklaravo – Tarybos sprendimą administracijos darbuotojai pritaikė neteisingai.

 

Iš Šiaulių savivaldybės priteista grąžinti permokėtus mokesčius, teismo išlaidas ir palūkanas – per penkiasdešimt tūkstančių litų. 

 

 

Mokestį už žemę Šiaulių savivaldybė renka pastaruosius dešimt metų – kai šį darbą atidavė Valstybinė mokesčių inspekcija. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė sako, jog sankcijos už nesumokėtą žemės nuomos mokestį įvestos siekiant sudrausminti žemės naudotojus, kadangi visuomet buvo bandančių išsisukti nuo mokesčių. Vedėjos teigimu, sankcijos buvo veiksmingos, tačiau dabar – atšauktos. Kodėl?

K. Daujotienė aiškina, esą tai nuspręsta padaryti siekiant sunkmetyje „padėti verslininkams“.

 

 

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja K. Daujotienė negalėjo atsakyti, kiek lėšų buvo išieškota iš sklypų naudotojų, jiems pritaikius panašias sankcijas – beveik keturgubą mokesčio tarifą. Nors sankcijos ir atšauktos, verslu „besirūpinanti“ miesto valdžia gerokai pasipinigavo.

 

Vienas iš tokių nukentėjusių nuo Savivaldybės pritaikytų sankcijų – Šiaulių miesto tarybos narys Arvydas Mockus. Savivaldybei politikas susimokėjo vos tik tapęs Miesto tarybos nariu. Sąžiningai už žemę mokėjęs žmogus kelias dienas pavėlavo pervesti pinigus į miesto biudžetą, nes buvo išvykęs į užsienį. Savivaldybė „nuskausmino“ beveik trisdešimčia tūkstančių litų. 

 

Politiku tapęs verslininkas dantis sukandęs triukšmo nekėlė, kad nebūtų apkaltintas naudojimusi padėtimi. „Man labai gaila, kad miesto valdžia taiko dvigubus standartus. Pinigus nulupa net ir tada, kai nėra tam pagrindo, tačiau pati, kiek man yra žinoma, neskuba švietimo darbuotojams mokėti palūkanas už laiku neišmokėtus atlyginimus“, - pastebi Tarybos narys.

 

 

Penkiasdešimt tūkstančių litų – didelė suma miesto biudžetui, kuriame stinga pinigų atsiskaityti su paslaugų teikėjais, atlyginimams mokėti. Todėl Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pagrįstai nerimauja dėl to, kad Savivaldybei nebūtų pateikta daugiau ieškinių.

 

Tačiau dešimtys tūkstančių litų – nedidelė suma Savivaldybės administracijai. Nei Finansų skyriaus vedėja K. Daujotienė, nei kitos kalbintos skyriaus darbuotojos iki šiol nieko nežino apie teismo sprendimą išieškoti nepagrįstai priskaičiuotus mokesčius. 

 

Skyriaus tarnautojos „patarinėjo“ kreiptis į Savivaldybės juristus. Nors būtent Finansų skyrius ir atsakingas už žemės nuomos mokesčio surinkimą, šio skyriaus specialistai neteisingai suskaičiavo mokesčius. Ir, kaip jau įprasta, išlipo iš balos sausi, o už viską sumokėjo mokesčių mokėtojai.  

Teismas konstatavo, kad Šiaulių savivaldybės valdininkai žemės nuomos mokesčius skaičiavo „iš oro“.

Redakcijos archyvo nuotr.