Sumokėjusi iš biudžeto dešimtis tūkstančių litų Šiaulių valdžia nuobodžiai klausėsi to, kas žinoma jau daugiau kaip dešimt metų.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Benas RUDYS
Šiaulių valdžia sumokėjo per 60 tūkstančių litų vien už tai, kad sužinotų, ką jau žinojo prieš dešimt metų. Tokia kuriozinė situacija paaiškėjo vakar, kai saujelei politikų ir verslininkų buvo prsitatyta Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studija.
Studijoje - nieko naujo
Vakar septyniems Šiaulių miesto tarybos nariams, keliems Savivaldybės vadovams ir vieninteliam verslininkų atstovui iš Šiaulių miesto tarybos posėdžių salės tribūnos liejosi protingi žodžiai, skambūs terminai, reiškiantys paprastus dalykus. Tai bendrovės SAVVIN atstovai pristatinėjo galimybių studiją. Sėdintieji salėje nuobodžiaudami klausėsi tai, kas Šiauliuose kalbama jau 10-12 metų. Siūlyta oro uostą neplėtoti be koncepcijos, kad rinkoje - didelė konkurencija, kad oro uostas turėtų būti krovininis, kad neturėtų atsisakyti ir civilių skrydžių ir t. t., ir pan.
Beje, galimybių studijos autoriai pateikė ir „toli siekiančių“ idėjų. Pareiškė, kad oro uostas galėtų aptarnauti 250 tūkstančių keleivių (per kokį laiko tarpą - dieną, metus ar dešimtmetį - nepatikslino), o Šiaulių universitetas ruošti - techninio aptarnavimo specialistus.
Išklausęs konsultanto pristatymą Šiaulių miesto tarybos narys Alfredas Lankauskas pareiškė, kad „pasirašytų“ po daugeliu teiginių, nes jie ir taip žinomi jau daugiau kaip dešimt metų. „Tai kam reikėjo tos galimybių studijos“, - retoriškai klausė politikas, matyt, pamiršęs, kad studiją užsakinėjo pati Šiaulių savivaldybė, kurios vadžios yra ir paties A. Lankausko rankose.
Reikės dešimčių milijonų litų
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys nebuvo toks kategoriškas kaip A. Lankauskas. Jo žodžiais, galimybių studija - pirmas žingsnis. Kitas žingsnis - veiklos planas penkeriems metams. Direktoriaus žodžiais, kalbėtis su investuotojais galima tik tada, kai bus ką pasiūlyti konkretaus.
Tačiau galimybių studijai išleistos dešimtys tūkstančių litų - ne riba. Anot galimybių studiją rengusių atstovų, dar teks investuoti apie 25 milijonus litų į asfaltą krovinių terminale ir tai greičiausiai neatsipirks. Iš viso gali prireikti daugiau kaip 35 milijonų litų dydžio investicijų.
