Konferencijoje kalbėta apie saugumo problemas Šiauliuose. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Po įvykių Kražiuose, terorizmo atakos Prancūzijoje gyventojai ne juokais susirūpinę savo saugumu. Įvykiai verčia svarstyti, ar esame saugūs Šiauliuose. Miestas tai ne vien pastatai ir atviri plotai. Miestą sudaro žmonės, todėl turime žinoti, kad niekas mūsų viešojoje vietoje neužpuls. Visi mes nusipelnėme gyventi aplinkoje, kurioje nėra baimės patirti smurtą, nukentėti nuo nusikalstamų veikų ir kitų grėsmių. Tačiau dažnas nesijaučia saugiai, nes galbūt jam trūksta žinių, į kokias institucijas kreiptis ir pan.
Apie tai vakar kalbėta Šiaulių miesto savivaldybėje policijos pareigūnų organizuotoje konferencijoje „Ką naudingo galime padaryti mes patys apsaugant savo turtą – Šiaulius?“

Viskas priklauso nuo kultūros
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus Rimo Budraičio nuomone, saugumas mieste priklauso nuo įskiepyto kultūros lygio.
„Kiek žmogus bendrosios kultūros turi savyje, kiek mes jos išugdome šeimose, mokykloje, visuomenėje, tiek ir turime. Nė viena valstybė negyvena be įstatymų, tačiau manau, kad įstatymai ne tokie svarbūs kaip vidinė kultūra“, – apie jaunimo ugdymo svarbą kalbėjo R. Budraitis.
Mokyklos vadovas pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas dėl informacijos trūkumo ne visada sugeba pasirūpinti savo saugumu. Pavyzdžiui, užsimaukšlinę kepurę ant galvos su ausinukais, susikišę rankas į kišenes per pėsčiųjų perėjas eina tiesiai – nesižvalgydami aplinkui.
Anot R. Budraičio, pėsčiųjų perėjos yra tikra žudymo ir žalojimo vieta, kur žmonės mažiausiai psichologiškai saugosi.
Kita bėda – karas keliuose, kuris vyksta net mokyklos kieme. Pasirodo, kad ką tik teises išlaikę aštuoniolikamečiai veržiasi čia statyti automobilius. O tai kelia daug problemų mokyklos bendruomenei.
„Kariauju su gimnazistais, kad jie nevažiuotų į kiemą. Žinote, kaip aštuoniolikamečiai važinėja... Jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – pabrėžė direktorius.
Siekiant situaciją pakeisti jis patarė nepalikti visų problemų spręsti tik mokyklai. Tėvai, visuomeninės institucijos turėtų labiau padėti jaunuoliams rasti įdomios veiklos, juos užimti.
„Mes turime nuostabų jaunimą. Todėl padėkime jiems įsikurti Šiauliuose, kurkime saugesnę aplinką“, – ragino R. Budraitis.

Jaunuoliai jaučiasi nesaugūs
Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ narė Neda Gorytė pastebi, kad didžiausia miesto ir visos Lietuvos problema – alkoholizmas.
„Rengiant renginius viešojoje erdvėje, parke, aikštėje būna tikrai nemažai girtaujančių žmonių. Galbūt jie kartais atrodo juokingai, bet tai neprideda pliuso prie renginio įvaizdžio, kartais net trukdo“, – akcentavo ji.
Mergina pasakojo, kad tiek jai, tiek kitiems jaunuoliams yra baisu vakarais vaikščioti mieste, nes ne visos gatvės apšviestos. Todėl paragino policijos pareigūnus dažniau organizuoti naktinius reidus.
Akcentavo apleistų pastatų problemą. Anot jos, griūvantys pastatai ne tik gadina miesto įvaizdį, bet ir kelia pavojų gyvybei.
„Juos nugriaukite arba restauruokite. Jeigu negalite to padaryti, tai bent jau pasiūlykite jauniems žmonėms piešti grafičius ant apleistų pastatų, o ne ant miesto centre esančių valstybinių pastatų. Taip bent jau papuošime tuos „siaubus baubus“, – patarė N. Gorytė.
Mergina taip pat paragino visus miesto gyventojus išlikti pilietiškus. Nelikti abejingus ir apie galimus ekstremalius įvykius iš karto informuoti atitinkamas institucijas.

Rūpintis saugumu pernelyg brangu
Daugiabučių namų, butų savininkų bendrijų asociacijos atstovė pasakoja, kad daugiabučių gyventojai ne visada jaučiasi saugūs.
Siekdami apsisaugoti, jie kiemuose už savo lėšas įsimontavo kameras. Tačiau nepajėgė jų pasistatyti pakankamai, kad galėtų aiškiai matyti, kas vyksta visuose užkampiuose.
„Kai pasistatėme saugos kameras, įsigijome dar vieną problemą. Mašinos iš aplinkinių namų nori stovėti mūsų kieme. Paprašėme, kad pastatytų ženklą, nes kiemas nėra pravažiuojamas, o įvažiuojamas. Tačiau statyti ženklo niekas neleidžia. Sako, kad tai ne mūsų žemė. Vadinasi, mums reikia mokėti pinigus, kad sklypą galėtumėme įteisinti. Žodžiu, kad ir kaip norėtųsi saugiai gyventi, mes to padaryti negalime, nes tai nėra taip paprasta, be to, labai brangu“, – skundėsi asociacijos atstovė.
Šiaulių miesto daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos Klevų g. 13 pirmininkė Virginija Remeikienė kalbėjo apie kitas gatvių problemas.
„Klevų gatvė mažytė, prašėme, kad būtų padarytas arba vienpusis eismas, arba „kalneliai“ ir pan., tačiau niekas nesureagavo. Gatvytė siaura, žiemą ji nevaloma. Todėl avarija ar kitas nelaimingas įvykis gali nutikti bet kada. Jeigu mes bandome kieme pasidaryti tvarką, išdėstyti linijas, kad gaisrinei būtų lengviau privažiuoti, gauname velnių, nes tai valstybinė žemė.
Pasidaryti projektą, kad būtų galima dvipusiai sustatyti mašinas, bendrijoms per daug kainuoja. Mes neturime tiek pinigų, kad galėtumėme leisti sau tokią prabangą“, – apie neišsprendžiamą problemą sakė V. Remeikienė.

Problemoms spręsti – trūksta lėšų
Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Eduardas Bivainis reaguodamas į tai atkirto, kad Savivaldybė nepajėgi išspręsti visų problemų. Sakė, kad žmonės nepastebi to, kas yra daroma. Pavyzdžiui, neseniai įvyko pratybos „Saulės kirtis 2015“. Tai buvo vienas iš pirmųjų kartų, kai bandyta koordinuoti įvairių tarnybų veiksmus, įvykus įvairioms situacijoms. Anot jo, tokios pratybos puikiai įrodo, kad yra rūpinimąsi gyventojų saugumu.
Tačiau toks atsakymas neįtikina. Vis dėlto norisi sužinoti, ką savivaldybė daro, kad Šiauliuose būtų gyventi saugiau.
„Suprantu visų norą, kad Savivaldybė prie saugumo prisidėtų labiau. Pavyzdžiui, gaisrinei reikia ir batuto, ir naujos stoties pietiniame rajone. Tačiau nejaugi mes dabar esame kalti, kad sudarant planus nebuvo numatyta pastatyti gaisrinės stoties kitoje miesto pusėje? Supraskite, čia kalbama apie milijonus“, – teisinosi E. Bivainis.
Jis taip pat sakė, kad supranta žmonių norą, jog visi miesto kvartalai būtų apšviesti, o šaligatviai sutvarkyti. Tačiau leido suprasti, kad tai bus padaryta dar negreit.

Už saugumą atsakingi visi
Kalbėdamas apie gatvių siaurinimą ir praplėtimą, Administracijos direktorius sakė, kad tai ne visada įmanoma padaryti: „Arba gatvė yra siaura ir ten yra mažas greitis, arba plati ir didelis greitis. Jeigu mes siaurinsime gatves, pasieksime mažą greitį, bet tuomet galbūt pakenksime priešgaisrinei, kuriai reikės kažkur įvažiuoti. Todėl čia reikia ieškoti kompromiso.“
Kalbėdamas apie požemines automobilių stovėjimo aikšteles, E. Bivainis iš karto pasakė, kad miestui apie tai tik pasvajot.
„Turime biudžetą, kokį turime, ir požeminių parkingų daugiabučių kiemų namuose, turbūt patys suprantate, nebus. Mes net centre jų neįpirksime, tai didžiuliai pinigai. Pastačius vieną parkingą, visas likusias miesto saugumo priemones tektų pamiršti“, – gyventojų puoselėjamas viltis sužlugdė jis.
Taip pat pridūrė, kad papildomai per metus vien gatvių apšvietimui skiriama 112 tūkst. Būtent ši priemonė ir yra svarbiausia siekiant apsaugoti šiauliečius. Jeigu Savivaldybė tuos pinigus skirtų už visuomenės saugą atsakingoms institucijoms, miestas gyventų be šviesos.
„Nepykite, jeigu iš karto ar net per visą kadenciją kažko nepadarysime. Tačiau norime su jumis rasti bendrą kalbą. Skųskitės, mes jus visada išklausysime, tik nepamirškite, kad už saugumą mieste esame atsakingi ne tik mes, bet ir jūs“, – reziumavo E. Bivainis.