Radviliškio rajono Burbiškio dvaras yra nustatyta reprezentacinė santuokų vieta, kurioje už santuokos registravimą papildomų mokesčių nėra, kai šiauliečių poroms už Chaimo Frenkelio vilą vestuvių dieną tenka sumokėti kelis šimtus litų.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

 
Lina ABROMAVIČIENĖ

Kadangi 2009 metų rugsėjo 1 dienos santuokas įregistruoti galima ne tik civilinės metrikacijos, konsulinėse, įkalinimo įstaigose, ligoninėse ar bažnyčiose, bet ir reprezentacinėse vietose, tokia galimybe 2010 metais pasinaudojo 300 Lietuvos porų, o pernai – net 427.
Tačiau Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose santuokų registravimas netradicinėse erdvėse dar nėra populiarus – tuokiasi dvaruose tik viena kita pora. Pirma, ne visur nustatytos reprezentacinės vietos, o antra, už tai tenka nemažai sumokėti.

Reprezentaciniai – dvarai, muziejai
Tik kai kurios savivaldybės, kaip Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Telšių, yra nustačiusios reprezentacines vietas santuokoms registruoti. Dažniausiai tai gražiausi restauruoti dvarų pastatai ir parkai.
Nors yra ir kitokių pavyzdžių: Telšiuose reprezentacinis yra Žemaičių muziejus „Alka“, Žemaitijos kaimo muziejus, poilsio namai, kaimo turizmo sodyba.
O štai Šiaulių mieste ir rajone tokios vietos nėra nustatytos, tad besituokiantieji gali patys jas pasirinkti.

Išskirtinės santuokos Šiauliuose – nepigios
Nors per praėjusius metus Šiaulių mieste susituokė 684, o šiemet jau 526 poros, iš jų tik aštuonios nutarė santuoką registruoti ne Santuokų rūmuose.
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Videtos Samienės teigimu, šios poros rinkosi arba Chaimo Frenkelio vilą, arba Šiaulių universiteto Botanikos sodą, kartais – net namų valdose, nes Metrikacijos skyrius registruoja santuoką bet kuriose miesto vietose, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai.
Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje jau pastebėta, kad daugiau santuokų reprezentacinėse vietose registruojama liepos ir rugpjūčio mėnesiais ir kad jas dažnai renkasi iš užsienio grįžę šiauliečiai.

Kodėl Šiauliuose registruojama tiek mažai santuokų netradicinėse vietose, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos nuomone, tam yra įvairių priežasčių.
„Į numatytą santuokos vietą kartais ir patys važiuojame, o kartais mūsų darbuotoją nusiveža. Ir tai kainuoja: už santuoką išskirtinėse vietose reikia sumokėti 210 litų, kai įprastai mokama tik 70 litų“, - sako V. Samienė. - Be to, tokios santuokos registruojamos penktadieniais, nes šeštadieniais vyksta ceremonijos santuokų rūmuose.
Ko gero, ne paskutinėje vietoje yra ir vadinamųjų reprezentacinių vietų kainos – iš šiauliečių porų V. Samienė yra ne kartą girdėjusi, jog norint susituokti Chaimo Frenkelio viloje, reikia sumokėti 500 litų.

Tuoktis ne Metrikacijos skyriuje – mada iš užsienio
Šiaulių rajone santuokos netradicinėse vietose taip pat sudaromos penktadieniais ir taip pat čia sutuokta nedaug porų: 2010 metais – 6 santuokos, 2011-aisiais keturios iš 295 porų, šiemet – trys iš 202 porų ir dar viena pora ruošiasi tuoktis rugsėjį.
Rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Rima Mereckienė teigia, kad rajone jaunuosius dažniausiai tenka sutuokti Agailių koplytėlėje, kuri yra už Kuršėnų, miško viduryje. Tai esanti labai graži vieta – iš tankmės išnyranti koplytėlė, šalia atsiradęs kryžių kalnelis labai vilioja jaunuosius.
Kartais rajono Metrikacijos skyriaus darbuotojams tenka vykti tuokti ir į kaimo turizmo sodybas.
„Šiemet jau du kartus buvome svetainėje, įsikūrusioje prie Kryžiaus kalno. Tokias santuokas labiausiai mėgsta iš užsienio grįžę jaunuoliai“, - sako R. Mereckienė.
Tik, pastebi specialistė, tuokti Lietuvoje poras lauke yra sudėtinga – pernelyg permainingi orai.

Kelmės dvaras dar per mažai paklausus
Kelmės rajono santuokų rūmų vedėjo pavaduotoja Romutė Simanauskienė apgailestauja, kad Kelmės dvaras dar mažai patrauklus jaunavedžiams – tik praėjusį šeštadienį ten susituokė dvi pirmosios poros iš 132 šiemet įregistruotųjų.
R. Simanauskienė net netiki, jog dvaras bus kada nors paklausus santuokoms registruoti.
„Žmones atkrato didelis mokestis – 210 litų reikia mokėti vien už santuokos registravimą ir 230 litų Kelmės dvarui. Puspenkto šimto ne visi gali skirti vien santuokos įregistravimui, todėl renkasi įprastą santuoką Santuokų rūmuose“, - sako R. Simanauskienė.  

Pakruojo dvaras fotosesijai, bet ne santuokai
Prie Pakruojo dvaro jaunieji dažnai vyksta fotografuotis, tačiau tuoktis jame mažai norinčiųjų.
Pasak Pakruojo rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo Vitalijaus Kacilevičiaus, taip yra todėl, kad dvaras dar nepasiruošęs santuokoms, dar ne visas jo interjeras sutvarkytas.

Todėl per pastaruosius dvejus metus Pakruojo dvare susituokė vos dvi poros, kai per metus įregistruojama apie 140 santuokų.
„Kai jaunieji rašo prašymus, mes paderiname, kur ir kada santuoka vyks. Jei atsirastų daugiau norinčių tuoktis dvare, galbūt tektų paskirti tam tikrą dieną“, - sako V. Kacilevičius.

Burbiškio dvare papildomo mokesčio nėra
O štai Radviliškio rajono reprezentacinė vieta – Burbiškio dvaras – yra gan populiari. Ir ne tik dėl puikiai sutvarkytos aplinkos ir interjero, bet ir todėl, kad čia jaunavedžiams už santuokos registravimą nereikia mokėti.
Pasak Burbiškio dvaro direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus, dvare mokestis imamas tik už ekspozicijos lankymą, todėl galima rinktis, ar jaunieji nori vaikščioti po dvaro teritoriją, fotografuotis, ar apžiūrėti ekspozicijas.

Pasak S. Grabauskienės, jei jaunieji pasirenka Burbiškio dvarą, būtina iš anksto derinti datą, kad dvaras nebūtų užimtas – nevyktų kitos šventės. Paprastai radviliškiečių santuokos sudaromos šeštadieniais metrikacijos skyriuje ir dvare.
„Džiaugiamės, kad mums Burbiškio dvaro administracija padeda: papuošia santuokos vietą reikiama atributika – Lietuvos Respublikos herbu, vėliava, , - sako Radviliškio rajono savivaldybės metrikacijos skyriaus vedėja Sigutė Grabauskienė. - Tik pasirinkus sutuoktuvėms šią vietą, būtina derinti datas, nes dvare dažnai vyksta įvairios šventės, koncertai.“

Tačiau nors Burbiškio dvare yra viskas puikiai „sustyguota“, bet santuokų ir čia ne per daugiausia: 2010 metais sutuoktos dvi poros, 2011 metais – trys iš 208 poros, o šiemet planuojamos tik dvi, nors jau sutuoktos 133 poros.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos nuomone, skaičiai maži, nes radviliškiečių kitoks požiūris, o ir miestas yra nedidelis.

Kunigai tuokia tik bažnyčiose
Pasidomėjome ir apie bažnytinės santuokos galimybę kitose erdvėse ar net po atviru dangumi. Šiaulių katedros kunigas Rimantas Pranskaitis paaiškino, kad į jaunųjų pasirinktas vietas bažnytinę santuoką įtvirtinti kunigai niekada nevažiuoja, o ir iki šiol tokių pageidavimų iš šiauliečių porų nebuvę.

Dažniau iš užsienio grįžę lietuviai renkasi netradicines vietas santuokai – dvarus, parkus, muziejus, kaimo sodybas, pajūrio kopas ar net laivo denį.

Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.