Atslinkus šaltajam sezonui priešgaisrinės apsaugos darbuotojai turi daugiau darbo. Vis dažniau užfiksuojama gaisrų, kylančių individualiuose namuose ir butuose: 25 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų mėnesiais.

Diana JANUŠAITĖ

Gyventojai nesilaiko priešgaisrinių taisyklių
„Sezoniškumą jaučiame. Gaisrų padaugėja šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui, tada dažniau dega namai, individualus sektorius, ūkiniai pastatai ir pavasarį, kai nutirpsta sniegas bei pradedama deginti žolė“, - sakė Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius.
Nelaimės dažniausiai nutinka dėl pačių gyventojų neatsargumo. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos duomenimis, pagrindinė gaisrų priežastis – tai neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, dėl to įvyksta daugiau nei pusė visų užfiksuotų gaisrų.
Gaisrai kyla dėl buvo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, netvarkingos elektros įrangos ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, neatsargus rūkymo.
„Įrengiant dūmtraukius svarbu, kad nuo jų degios konstrukcijos būtų nutolusios 25 centimetrus. Išvedant kaminą ne per stogą, bet per sieną, reikia stengtis, kad nebūtų pernelyg arti sienos. Degių medžiagų negalima laikyti arti židinių ar krosnių. Negalima kūrenti netinkamai paruoštų malkų, plastmasės, naudoti degių skysčių. Nenaudoti savadarbių dujų krosnelių, dujų balionų, nes tai vieni pagrindinių gaisrų priežasčių“, - patarė N. Adomavičius.
Anot specialisto, elektriniai šildytuvai nėra labai pavojingi. Tačiau labiau svarbu atkreipti dėmesį, ar elektros instaliacija yra tvarkinga, ar nėra pažeisti elektros laidai ir panašiai.

Labiausiai nukenčia senos statybos namai
Daugiausiai gaisrų kyla pastatuose, statytuose prieš 20-25 metus. Juose užfiksuota apie 16 proc. visų įvykių. Kiek mažiau gaisrų registruojama naujos statybos namuose (iki 5 metų senumo) – 10 proc. Senos statybos namuose dažniausia gaisrų priežastis krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo taisyklių pažeidimai.
„Dažniausiai gesiname senos statybos pastatus. Nauji pastatai statomi pagal šiuolaikines normas, kurių yra laikomasi, o senos statybos namai, dažnai būna daug kartų rekonstruoti nesilaikant priešgaisrinių saugos taisyklių, todėl ten kyla daugiau gaisrų“, - išskyrė N. Adomavičius.
Specialistas, siekiantiems apsisaugoti nuo gaisrų, rekomenduoja įsigyti ir gyvenamosiose patalpose įrengti bent jau pačius paprasčiausius autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. Kol kas dūmų detektorius privačiuose namuose įmontavę yra tik 6 proc., o butuose 1,6 proc. apsidraudusiųjų. Dar mažiau privačių namų savininkų yra prijungę patalpos signalizaciją prie saugos tarnybos pulto (5 proc.), butų savininkų – 1,5 proc.
Anot viršininko, taip yra dėl sąlyginai brangios dūmų detektoriaus kainos bei būtino dažno baterijos. Žmonės detektorių neperka, nes taip siekia sutaupyti. Kitus nervina nuolatinis jų pypsėjimas net nekilus realiam gaisro pavojui.
N. Adomavičiaus teigimu, į kilusius gaisrus žmonės reaguoja įvairiai. Tačiau sako, kad savomis jėgomis, pasinaudojus ugnies gesintuvu ar vandeniu, galima gesinti tik beprasidedantį gaisrą. Neturint gesinimo įrangos ir susiformavus dideliam gaisrui, reikia kuo skubiau apie tai informuoti priešgaisrinę saugą, nebėgti pas kaimynus ir nepulti jo gesinti patiems. Nes taip rizikuojama savo sveikata ar net gyvybe.