Lauke spaudžiant šaltukui, būtina nepamiršti, kad šaltas oras gali kelti rimtą grėsmę augintinių sveikatai.
Red. archyvo nuotr.

Ieva MAČIULYTĖ
Lauke spaudžiant šaltukui, būtina nepamiršti, kad šaltas oras gali kelti rimtą grėsmę augintinių sveikatai. Specialistai augintinių savininkams primena, kad spaudžiant dideliam speigui būtina apsaugoti ir tinkamai prižiūrėti auginamus gyvūnus.

Reakcija į šaltį - nevienoda
Namų augintinių tolerancija šalčiui nėra vienoda, tai priklauso nuo keleto faktorių, tokių kaip kailio storis, kūno riebalų atsargos, aktyvumo lygis ir augintinio sveikatos būklė, informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai.
Ilgaplaukiai ir storo kailio šunys yra tolerantiški šalčio poveikiui, tačiau didelis šaltis ir jiems gali kelti pavojų. Trumpaplaukiai augintiniai šalčio poveikį pradeda jausti greičiau, kadangi jų kailis mažiau apsaugo nuo šalčio. Taip pat šaltis yra pavojingesnis ir trumpų kojų augintiniams, nes yra didesnė galimybė jų kūnams liestis su šaltu žemės paviršiumi ar sniegu.
Todėl kai lauke labai šalta, saugant augintinio sveikatą reikėtų sutrumpinti pasivaikščiojimo trukmę. Esant dideliam šalčiui taip pat būtina pasirūpinti patogiu augintinio guoliu, kuris suteiktų jam apsaugą nuo šalčio. Guolis gyvūnui suteiktų galimybę prisitaikyti pagal savo poreikius ir leistų keisti savo padėtį pagal didesnį ar mažesnį šilumos poreikį.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai per ypač didelius speigus šunis ir kates pataria laikyti patalpoje. Paplitęs įsitikinimas, kad šunys ir katės dėl savo kailio yra atsparesnės nei žmonės, pasak specialistų, yra neteisingas. Kaip ir žmonės, katės ir šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai, todėl esant labai žemai temperatūrai nepatartina jų palikti ilgą laiką lauke.

Augintinio pastogė žiemą
Jei nėra galimybių laikyti savo augintinių patalpoje šaltu laikotarpiu, suteikite jam tvirtą ir saugią pastogę nuo vėjo su šiltu guoliu. Pastogė privalėtų turėti pagrindą, kuris apsaugotų nuo šalčio poveikio dėl šaltos žemės.
Guolis turi būti minkštas ir sausas, nuolat reguliariai keičiamas, sukuriant sausą ir šiltą aplinką. Landa ar durys į pastogę turi būti išdėstytos atokiau nuo vyraujančių vėjų. Šildytuvų ir šilumos lempų pastogėse reikėtų vengti, nes tai gali sukelti nudegimų ar gaisro pavojų. Įsitikinkite, kad augintinis turi neribotą priėjimą prie vandens, pastoviai tikrinkite ar vanduo nėra užšalęs ir dažnai keiskite jį. Taip pat pasirūpinkite, kad augintinis visada turėtų maisto.
Keliaujant automobiliu per didelius šalčius, niekada nepalikite savo augintinių be priežiūros automobilyje, nes augintinis gali žūti nuo hipotermijos.

Ūkiniai gyvūnai negali būti laikomi lauke
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams, kad spaudžiant stipriems šalčiams ūkiniai gyvūnai negali būti laikomi lauke.
„Mūsų šalyje auginami tik kelių veislių galvijai, kurie atsparesni šalčiui, tačiau ne itin žemoms temperatūroms. Gyvūnai nėra prisitaikę žiemoti tokiomis atšiauriomis sąlygomis, todėl gyvūnų laikytojų pareiga pasirūpinti tinkamomis žiemojimo sąlygomis, atitinkančiomis specifinius, kiekvienai gyvūnų rūšiai būdingus fiziologinius poreikius. Šaltuoju metų laiku gyvuliai negali būti laikomi ganyklose“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.
Pasak veterinarijos gydytojos, žiemą būtina pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis – užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Be to, gyvūnams reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.  

Nepatariama visiškai izoliuoti gyvūnų
Specialistės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ir kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.
Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemesnė nei 00 C. Spaudžiant itin stipriems šalčiams, reikėtų atsisakyti visų gyvūnų pervežimų ilgais atstumais.
Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti, nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus – pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingiems ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams, kad spaudžiant stipriems šalčiams ūkiniai gyvūnai negali būti laikomi lauke.
Red. archyvo nuotr.