Mykolas DEIKUS

Saldainukai, kuriais viliojami politikai, mokesčių mokėtojams kainuos 125 milijonus litų. Aiškėja, kad sukirtusi su privačiais investuotojais Savivaldybė apmokės ir socialinio būsto administratorių etatus, o vien tik futbolo arenos darbuotojų atlyginimams kasmet mokės po pusantro milijono litų.

Vakar vykusiame Šiaulių miesto tarybos komitetų išplėstiniame posėdyje galimybių studijų rengėjai įtikinėjo, kad dengtą futbolo areną ir socialinį būstą pigiau pastatys ir aptarnaus privatūs investuotojai. Nesikuklino „pūsdami“ Savivaldybės išlaidas, mažindami privataus investuotojo ir apskritai nutylėdami, kodėl apskritai investuotojams apsimoka aukotis.

Futbolo arenos Dainų parke statybos galimybių studiją atlikusi advokatų kontora suskaičiavo, kad pačiai Savivaldybei esą statyti kainuotų apie 17 procentų brangiau. Tai yra – permokėtų apie tris milijonus litų. Jau iš anksto prognozavo, kad konkursus organizuojant Savivaldybei gali vėluoti darbai, gali tekti didinti atlyginimus, tarsi tos pačios rizikos negrėstų ir privačiam investuotojui.   

Kitos bendrovės atstovas tikino, esą Savivaldybė sumokėtų žymiai brangiau, jeigu nuspręstų butus pirkti, o ne statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Tai yra, išsiperkant per dvidešimt penkerius metus.

Skaičiuojama, kad pastatyti tris daugiaaukščius namus su 140 butų Šiaulių savivaldybei gali kainuoti apie penkiasdešimt milijonų litų. Vienas butas vidutiniškai mokesčių mokėtojams atsieitų maždaug po trečdalį milijono litų.

Galimybių studiją rengusios bendrovės direktorius Vidmantas Jakas mėgino įtikinėti, jog vieno ar dviejų kambarių būstas kainuosiąs keletą kartų pigiau – esą apie 104 tūkstančius litų. Kai rinkoje kainuoja beveik šimtas tūkstančių. Teigė, jog Savivaldybei sumanius įsigyti tokį kiekį butų, jų kainos rinkoje dar labiau sukiltų (Savivaldybė socialiniam būstui pirkti per metus gaudavo 0,9 milijono litų, taigi ir bumo nebūtų kaip sukelti, - red. past.).

Dar vienas argumentas, kodėl Savivaldybei pirkti butus kainuotų brangiau – remonto kainos. V. Jako teigimu, vieno kvadratinio metro remontas atsieitų apie 800 litų (!). Kas į šį remontą įeitų, nedetalizavo, tačiau vienas kvadratinis metras ąžuolinio parketo dabar kainuoja apie pusšimtį litų. Jau nekalbant apie atpigusias sienų apdailos medžiagas ir pan.

Klausantis galimybių studijų pristatymų net politikams iki galo liko neaišku, kodėl Savivaldybei pačiai investuoti atsieitų brangiau (nepamirškime, kad investuotojas dar ir pelno siekia uždirbti, - red. past.). Tarybos narys Kazimieras Šavinis socialinio būsto statybos galimybių studiją pavadino per daug išpūsta. Kilo klausimų ir dėl papildomų išlaidų, kurios jau įtrauktos į galimybių studiją.

Pasirodo, studijos rengėjai suskaičiavo, kad trims daugiabučiams namams prižiūrėti reikės net 8,5 etato ir atskiros įmonės, kuriai, žinoma, už paslaugas mokės Savivaldybė. Nors mieste veikia administratoriai, kurie prižiūri po kelias dešimtis daugiabučių. O ir pati Savivaldybė turi socialinį būstą prižiūrinčią bendrovę „Bendrabutis“. 

Be to, suskaičiuota, kad vienam būstui bus įrengta ir viena automobilių stovėjimo aikštelė, tarsi socialiai remtinieji būtų pertekę automobiliais.

Atlyginimai sudarys ir apie pusę mokesčio, kurį Savivaldybė mokėtų dengtos futbolo arenos statytojams. Pusantro milijono litų kasmet algoms būtų skiriama už tai, kad sportuotų apie penkis šimtus jaunųjų futbolininkų. Kurių turėsią padaugėti iki 750.

Nors skaičiuojama, kad komplekso statyba atsieis iki penkiolikos milijonų litų, galutinė suma per ketvirtį amžiaus turėtų išaugti iki 75 milijonų litų. Skaičiuojama, kad kasmet investuotojams ar investuotojui už abu objektus bus sumokama po penkis milijonus litų, o pasibaigus sutarčiai visas malonumas mokesčių mokėtojams atsieis 125 milijonus litų.

„Ar užuodžiate investuotojus“, - retoriškai klausė posėdžiui vadovavęs tarybos narys. „Taip“, - pareiškė Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė. Paprašyta patikslinti, ar jau žino, kas investuotojas, - valdininkė išsigynė.