Daugelis nušalusiųjų iki šiol negali patikėti, kad tapo priklausomi nuo aplinkinių malonės.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Zita KATKIENĖ

Vakar vidudienį greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama į Radviliškio gatvę, kur nešildomame namelyje rastas Vladimiro B. kūnas. 62-ejų metų vyras, anot medikų, galėjo sušalti. Gruodžio viduryje prasidėjusiam šalčiui aukų ieškoti neteko - dažniausiai patys žmonės menkai apsirengę ar apsiavę išėjo į šaltį. Šiaulių apskrities ligoninės Traumatologijos skyriaus pacientų patirtis rodo, jog dažnai patiems pristigo budrumo ir galūnes šaltis pakando net nepagalvojus apie pavojų - grįžtant namo, poledinėje žūklėje. Traumatologijos skyriuje skirta atskira palata šalčio aukoms, nes jų šią žiemą nestigo. Vakar palatoje dar gulėjo šeši vyrai - visi amputuotomis kojomis ir visi negalintys patikėti, kad nušalo galūnes, nors net nepagalvojo, kad šaltis gali būti pavojingas. Per mėnesį Traumatologijos skyriuje dėl nušalimų gydyta dešimt žmonių. Trims medikai padėjo įveikti nušalimą, septyniems teko amputuoti galūnes. Vienas žmogus, iš Sodo gatvės atvežtas į gydymo įstaigą dėl abiejų kojų nušalimo, mirė ligoninėje. Įvairiose miesto vietose rasti penkių sušalusių žmonių kūnai.

Apie šaltį negalvojo

Apie tokią nelaimę, kad nuo pusamžio teks gyventi amputuota galūne, nepagalvojo nė vienas Traumatologijos skyriaus pacientas. Priešingai - vyrai prisimena, jog atėjus šalčiui visada pagalvoja apie tai, kad tik nenušaltų kojos ar rankos. 64-erių metų Dubijos g. 24A slėptuvės gyventojas Darius Šimkevičius taip pat prisimena, kad nejuokaudavo su šalčiu - visada rūpinosi, kad nesušaltų. Juolab, kad gyvenimas nelepino - devintus metus tenka gyventi Dubijos gatvės bunkeryje.

„Praėjusį ketvirtadienį ėjau parsinešti vandens iš Dubijos ir Žemaitės gatvių kampe esančios kolonėlės, - prisimena D. Šimkevičius. - Eidamas paslydau ir netekau sąmonės - gal pusvalandį gulėjau sniege.”

Žmogus mano, jog susitrenkė galvą ir neteko sąmonės. Pagulėjęs atsigavo, tačiau nepajėgė atsistoti. „Paršliaužiau iki bunkerio keliais. Draugas mane pamatė ir iškvietė greitąją pagalbą”, - prisimena benamis, įsitikinęs, jog to pusvalandžio ir pakako, kad nušaltų kojas.

Medikų pristatytas į Šiaulių apskrities ligoninę ir paguldytas į Traumatologijos skyrių. „Gydytojas iš karto pasakė - viskas”, - prisimena D. Šimkevičius. Po poros dienų amputuota nelaimėlio dešinės kojos galūnė iki blauzdos. „Nežinau, kaip dabar reikės gyventi”, - sako be asmens dokumentų gyvenantis žmogus. Pasakoja, jog jaunas vyras atėmęs iš jo daiktus tuomet, kai rausėsi konteineryje, o naujų dokumentų išsiimti nėra už ką. 23-ejus metus iš 64-erių savo gyvenimo metų už grotų praleidęs žmogus galvoja, jog blogai pasielgė jau tada, kai būdamas 16-os neklausė tėvų ir pirmą kartą pateko už grotų. „Kas tėvų neklauso - valgo duoną sausą”, - liaudies išmintimi patikėjo vyras dabar, kai pateko į patį gyvenimo dugną ir tapo priklausomas nuo aplinkinių malonės.

Iš Rėkyvos į Lingailių kaimą spaudžiant 19 laipsnių šaltukui žingsniavo ir 65-erių metų Ričardas N. Atėjęs pas seserį suprato, kad kojų pirštus nušalo, tačiau nepagalvojo, kad taip labai. „Vėliau mieste gyvenanti sesuo manimi rūpinosi, tepė tepalu nušalusius pirštus”, - pasakoja vyras. Ir jis pats, ir sesuo buvo įsitikinę, jog paskaudės pirštus ir praeis. Bet pirštai pradėjo juoduoti ir nusprendė ieškoti medikų pagalbos. Deja, medikų pagalba jau kraštutinė - nušalusius kojų pirštus teko amputuoti.

„Anksčiau yra tekę pašalti ir rankas, ir kojas, bet paskaudėdavo ir praeidavo”, - prisimena Ričardas ir negali dar patikėti tuo, kas nutiko po šio kojų nušalimo.

Sunku susitaikyti su abiejų kojų pėdų amputacija ir keturiasdešimtmečiui Gruzdžių apylinkės gyventojui Rolandui. Žvejoti ant Dargaičių ežero ledo išėjo rytą ir grįžo vakarop - kaip ir per kiekvieną žvejybą. Tik grįžęs namo suprato, kad kojos nušalusios - trynė jas spiritu, kamparo spiritu. „Ne pirmą kartą man taip nutinka - patrynus nušalusios kojos visada atsigaudavo”, - prisimena vyras. Bet šį kartą patirtis pavedė - kojų pirštai pradėjo tamsėti ir teko ieškoti medikų pagalbos.

Greitosios pagalbos automobiliu atvažiavęs į Šiaulių apskrities ligoninę ir patekęs į Traumatologijos skyrių žmogus sužinojo, kad teks amputuoti abiejų kojų pėdas. „Atrodo - ne pirmą kartą nušąlu, todėl sunku patikėti tuo, kas nutiko”, - kalba vienas iš šešių po kojų amputacijos gydomų pacientų.

Benamiai raginami nešalti

Iš dešimties pacientų, dėl nušalusių galūnių gydytų Šiaulių apskrities Traumatologijos skyriuje, tik viena moteris. Visi kiti - vyrai, iš kurių dažnas turintis pastogę ir gyvenantis įprastą gyvenimą. Gyvenamosios pastogės neturintys benamiai nebuvo pagrindiniai pacientai, nukentėję nuo šalčio. Socialininių paslaugų centro Paramos tarnybos socialinė darbuotoja Birutė Baužienė pastebėjo, jog benamiai tapo saugesni - jie stengiasi neiti iš savo slėptuvės, kai lauke šalta. Anksčiau benamiai dažniau užmigdavo lauke ant sniego, dažniau nušaldavo ir nekūrenamose patalpose. Matyt, gyvenimo be pastogės patirtis užgrūdina žmones ir išmoko budrumo.

„Aš jiems visada sakau eiti į šiltas patalpas - nebūti per šalčius lauke”, - sako socialinė darbuotoja.

Šiais metais nė vienas benamis nebuvo atėjęs pagalbos dėl nepagydomai nušalusių galūnių - tik keliems buvo lengvai nušalę pirštai”, - sako socialinė darbuotoja, raginanti žmones kviesti greitąją medicinos pagalbą vos tik pajunta, kad skauda nušalusias galūnes.

Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė stebisi, kaip žmonės iškenčia tokį skausmą - nušalusios kūno vietos nepaprastai skauda, ima šlapiuoti, kraujuoti, audiniai gangrenuoja, apmiršta, kol pradeda džiūti ir nušalusi vieta... nukrenta. Praėjusį antradienį, pakviesti į Sevastopolio gatvę medikai tokios būklės aptiko ir Ričardą N. Pas gimines pagalbos atvykęs dokumentų neturintis vyras aiškinosi, jog bijojo, kad už gydymą reikės mokėti, todėl ir neieškojo medikų pagalbos, kentėjo ir vylėsi, kad skausmas praeis.

„Nesvarbu, kad žmogus neturi dokumentų ar pinigų - reikia nelaukti ir nekentėti, nes be medikų niekas nepadės”, - kalba E. Kukaitienė ir kviečia nuo šalčio nukentėjusius žmones ne tik skambinti, bet ir ateiti į bet kurią Greitosios medicinos pagalbos pastotę, kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą. E. Kukaitienė ragina nelikti abejingus ir aplinkinius - jei žmogus skundžiasi, kad skauda po nušalimo, reikia ieškoti medikų pagalbos.

Ypač medikus sujaudino 64-erių metų R. A., kuriai pagalbos ieškojo dukra. Moteris pasakojo, kad mama tris paras buvo kažkur dingusi. Grįžusi atsigulė į lovą ir gulėjo, rankas priglaudusi prie radiatoriaus.

Medikai nustebo pamatę raudonas, pūslėtas moters rankas - net sunku iš pirmo žvilgsnio nustatyti - nušalusios jos ar nudegusios.

Nušalimų dar gali daugėti

Žinodama žmonių sugebėjimą kentėti, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja E. Kukaitienė neabejoja, kad nušalusių dar gali daugėti. Ypač tais atvejais, kai nekrotiniai požymiai išryškėja vėliau po patirto nušalimo. Vadinamosios šalčio traumos yra labai klastingos, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Nušąla juk ne tik benamiai - nušąla ir lauke bei šaltyje dirbantys žmonės - prekiautojai, poledinės žūklės mėgėjai, sargai. Blogiausia, kai šaltyje „šildomasi” taurele svaigalų, nes prarandamas jautrumas šalčiui.

Nušalusi oda pirmiausia pabąla , pradeda nestipriai skaudėti. Skausmas stiprėja ir oda tampa tarsi vaškinė. Nušalusią vietą, pasak E. Kukaitienės, reikia šildyti lėtai, stengiantis po truputį normalizuoti kraujotaką. Reikia duoti karšto gėrimo, kloti šiltais tvarsčiais, vilnoniu šaliku ar skara. Namų sąlygomis galima uždėti ir storą vatos sluoksnį, apsukti polietilenu. Kai nušalusi oda pradeda skaudėti, niežėti, dilgčioti - galima pasidžiaugti, kad kraujotaka pagerėjo. Tik taip dažniausiai pavyksta išvengti nušalusių galūnių amputacijos.

Bet ir tuomet, pasak E. Kukaitienės, būtina apsilankyti pas gydytoją. Kartais nekrotiniai audinių pokyčiai išryškėja vėliau po patirtos šalčio traumos. Tada žmogui padėti tikrai sunku ir net patyrusiam traumatologui tenka imtis kraštutinės priemonės - galūnės amputacijos. Nušalusios galūnės amputacija gelbstima ne tik pati galūnė, bet ir žmogaus gyvybė.