Nors mokslo metai jau baigiasi, į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją kreipiasi šiauliečiai, piktindamiesi, kad prie miesto mokyklų rūko mokiniai. Tie, kurie bijo rūkyti po mokyklos langais, skaitytojų teigimu, bėga rūkyti prie šalia esančių daugiabučių.
Kestucio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Priverčia kvėpuoti dūmų kamuoliais
„Nors jau seniai priimti įstatymai, kad mokyklų teritorijoje rūkyti draudžiama, atrodo, kad mūsų jaunimui tai nė motais. Traukia pypkę po pypkės ir net nesižvalgo. Toks drąsus jų elgesys parodo, kad niekas jų netikrina ir pylos neduoda“, – piktinasi į redakciją paskambinusi šiaulietė Elena.
Nepriimtinu jaunimo elgesiu piktinasi ir šiaulietis Dainius, tikindamas, kad atšilus orams nebegali atsidaryti langų, nes pertraukų metu prie jo namo susirenka gauja mokinukų ir rūko. „Gyvenu pietinėje miesto dalyje. Kiekvienais metais, vos tik atšyla orai, užklumpa ta pati problema. Atsidarai buto langus, o čia jau laukia dūmų kamuolys. Dešimtys jaunuolių renkasi pertraukų metu ir „peša“ dūmą. Blogai, kad jie nemąsto apie savo sveikatą, dar blogiau, kad nesusimąsto apie kitus“, – teigia jis.

Mieste – rūkymo epidemija?
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė teigia, kad nustatyti tikslų rūkančių mokinių skaičių labai sudėtinga. „Kas keletą metų mes atliekame Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimą. Paskutinį kartą jį atlikome 2010 metais. Tąkart buvo apklausti penktųjų, septintųjų ir devintųjų klasių mokiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad 55,6 proc. berniukų ir 45,2 proc. mergaičių yra bandę rūkyti. Nemažai daliai mokinių – 13,6 proc. berniukų ir 6,9 proc. mergaičių – tai tapo kasdieniu įpročiu“, – sako H. Garbenienė.
Visuomenės sveikatos biuro vadovės teigimu, šiais metais vėl planuojama atlikti tokį tyrimą. „Galima numanyti, kad rūkančiųjų skaičius bus padidėjęs. Manau, kad daugelis pastebi, jog šiuo metu mieste pasklidusi rūkymo epidemija“, – teigia ji.

Mokiniai „apeina“ įstatymus
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė teigia, kad ir jų mokyklai nepavyksta išvengti rūkančiųjų problemos. „Mes net į mokymosi sutartį esame įrašę punktą, kad gimnazistai gimnazijos teritorijoje negali nei rūkyti, nei svaigintis narkotinėmis medžiagomis. Todėl savo mokyklos teritorijoje rūkančių mokinių neturime. Tačiau žiūrint visų Šiaulių mastu, matosi, kad ne vien mūsų, bet ir kitose gimnazijose vis tiek tų rūkančių mokinių yra. Nežinau tokios mokyklos, kuri nesusidurtų su šita problema. Vaikai išeina rūkyti už mokyklos teritorijos ir tada kaltinti jų nusižengimu jau nebegalima“, – sako direktorė.
J. Kaščiuškienė tikina, kad kartais mokyklos darbuotojai, norėdami išspręsti šią problemą, tikrina ne tik mokyklos teritoriją. „Kartais mūsų socialinis pedagogas, kiti mokytojai padaro savotiškus reidus. Jie eina prie šalia esančių gyvenamųjų namų, prie laiptinių ir stebi, ar nerūko mūsų gimnazistai. Jei ką nors pričiumpa, reikalauti, kad nerūkytų, jie negali. Tačiau paprašo, kad bent nuorūkų po žmonių langais nemėtytų. Juk ten nei šiukšliadėžių, nei peleninių nėra“, – teigia gimnazijos direktorė.
J. Kaščiuškienė pasakoja, kad mokyklos bendruomenė įvairiais būdais stengiasi kovoti su šia problema: atlieka įvairius tyrimus, žiūri filmus apie narkotines medžiagas, diskutuoja per klasės valandėles. Pričiupę nepilnamečius „rūkorius“ informuoja jų tėvus. „Galiu pasidžiaugti, kad dauguma tėvų ne tik padėkoja už šį signalą, bet pažada imtis priemonių, kad ateityje jų atžalos nerūkytų“, – sako ji.
„Saulėtekio“ gimnazijos direktorė J. Kaščiuškienė teigia, kad gimnazijose dėl rūkymo kyla papildomų problemų. „Mūsų mokykloje mokosi jau suaugę mokiniai. Kai kuriems jų – devyniolika, dvidešimt metų. Mes pažeistume jų teises, jei kažkur eitume ir gaudytume juos. Jeigu žmogus rūko – negali to uždrausti. Manau, būtų logiška, jei mokykloje būtų įrengtos rūkymo vietos pilnamečiams.
Pabrėžiu – pilnamečiams. Bet man atrodo, kad Lietuvoje, mokyklų teritorijose, toks dalykas dar tikrai nebus įgyvendintas“, – sako ji.

Pavyzdį turi rodyti tėvai
H. Garbenienės nuomone, vaikų elgesį smarkiai formuoja tėvai. Vaiko priklausomybė nikotinui, jos teigimu, gali išsivystyti mažyliui dar būnant įsčiose. „Turime didelę problemą – rūkančias nėščiąsias. Būsimos mamos nesirūpina savo sveikata, negalvoja ir apie pilvelyje esantį mažylį. Vos išvydęs dienos šviesą jis jau būna priklausomas nuo nikotino. Tokie vaikai būna neramūs, irzlesni“, – sako specialistė.
H. Garbenienės teigimu, dar viena problema – augdami vaikai mato nepavyzdingą savo tėvų elgesį. „Tėvai visų pirma savo elgesiu turi rodyti pavyzdį vaikams. Ko galima tikėtis, jei vaikas nuo pat mažens mato, kad tėvai rūko arba geria. Jo vaikiškomis akimis tą akimirką atrodo, kad visas pasaulis rūko ir kad tai yra normalu ar net privaloma“, – sako ji.
Be viso to, tėvai, Visuomenės sveikatos biuro direktorės nuomone, turėtų skirti pakankamai laiko savo atžalai, pasidomėti jo problemomis. „Manau, kad šiais laikais tėvai yra labai užsiėmę, paskendę savo darbuose ir net vakarais ne visada atranda laiko savo atžaloms. O dėmesys, meilė, kantrybė vaikams labai svarbi. Tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikams, pasidomėti jų dienotvarke, kad jie nesijaustų vieniši ir visos problemos negultų tik ant jų vaikiškų pečių“, – teigia biuro vadovė.
H. Garbenienės teigimu, tėvai, sužinoję, kad jų atžala rūko, jokiu būdu neturėtų jo užsipulti. „Tokiu atveju reikėtų ramiai susėsti ir pasikalbėti. Jokiu būdu nebarti, negąsdinti, bet išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas pradėjo rūkyti. Reikėtų kritikuoti ne patį vaiką, kad jis yra blogas, bet patį poelgį, kad jis rūko“, – sako ji.

Per šiuos metus – 20 „pričiuptųjų“
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė teigia, kad retai tikrina mokyklų teritorijose rūkančius mokinius. „Šiais metais tokių patikrinimų nebuvo. Praėjusiais metais porą kartų važiavome pagal iškvietimą, tačiau rūkančių nepilnamečių neradome“, – sakė ji.
Tuo metu policijos atstovai tikina, kad reidai yra vykdomi. „Mes negalime skirti tiek pajėgų, kad kiekvieną dieną kas nors budėtų prie mokyklos. Tačiau reidai tikrai yra vykdomi. Per šiuos metus jau yra nubausta apie dvidešimt nepilnamečių, kurie rūkė mokyklos teritorijoje“, – sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas.
A. Šliavas teigė, kad iš tiesų moksleiviai neretai bando „apeiti“ Tabako kontrolės įstatymą. „Jie žino, kad švietimo įstaigų teritorijose draudžiama rūkyti. Tačiau nuėję prie namo, kuris yra ne mokyklos teritorijoje, jie pažeidimo nedaro. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų nepilnamečiams rūkyti. Bausti galime juos tuo atveju, jei jie rūko daugiabučių laiptinėse, nes bendro naudojimo patalpose to daryti negalima. Baudos ne tik nepilnamečiai, bet ir kiti asmenys gali sulaukti, jei numeta nuorūką. Taip jie pažeidžia miesto ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles“, – pasakoja Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas.
A. Šliavo teigimu, pasitaiko atvejų, kai mokiniai, ne visiškai išsinagrinėję įstatymus, patys sau išsikasa duobę. „Tiems, kuriems jau yra aštuoniolika metų, neretai drąsiai rūko prie mokyklos. Jie įsivaizduoja, kad yra jau suaugę vyrai ir jiems įstatymas negalioja. Nieko panašaus. Jie vis dar yra mokiniai. O jiems, kaip žinia, rūkyti mokyklos teritorijoje draudžiama“, – sako viršininkas.
Už tokius nekaltus parūkymus mokiniams ar jų tėvams gali tekti sumokėti nemažas baudas. Mokiniai, 16 metų ir vyresni, už rūkymą mokyklos teritorijoje gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 litų. Jei numeta nuorūką, gali būti įspėtas arba nubaustas bauda iki 2000 litų. Už jaunesnių mokinių nusižengimus atsako jų tėvai. „Pirmą kartą būtų skiriamas įspėjimas, o jei vaikas tais pačiais metais jau yra baustas už tokią veiką, tada jo tėvams gali būti skiriama bauda iki 400 litų“, – sako A. Šliavas.